Praėjus 60-iai metų po to, kai buvo pirmą kartą įkopta į Everestą, šiandien alpinistai skundžiasi didžiulėmis spūstimis kelyje į aukščiausią pasaulio viršukalnę.

Pramogų parkas

1953 m. gegužę Edmundas Hillary ir Tenzingas Norgay dviese stovėjo aukščiausioje pasaulio viršukalnėje. Šiandien Evereste vienatve net nekvepia.

Šiuolaikinės įrangos ir nenuilstančių vedlių šerpų dėka vis daugiau žmonių kopia į viršūnę, kuri dar prieš keletą dešimtmečių buvo laikoma neįveikiama.

Žurnalo „National Geographic“ duomenimis, 1990 m. vos 18 proc. bandymų pasiekti Everestą buvo sėkmingi. 2012-aisiais šis skaičius pasiekė 56 proc.

Daugelis skundžiasi, kad Everestas tapo panašus į pramogų parką arba kelių juostų magistralę. Šiemet alpinistai pasakojo, kad eilėse į viršūnę stovėdavo po dvi valandas. Pernai visą pasaulį apskriejo vokiečio Ralfo Dujmovitso nuotrauka, kurioje jis užfiksavo kelių šimtų alpinistų vilkstinę ant Everesto šlaito.

Turistai iš Vakarų moka nuo 10 iki 100 tūkst. dolerių už leidimą pakilti į Everestą ir vedlių paslaugas, o kalno papėdėje klesti pelningas turizmo verslas.

„Nuo žmonių tiesiog nėra kur pasislėpti, viskas komercializuota, pritaikyta Vakarų turistams“, – pasakojo 31-ų britė Ayisha Jessa, neseniai buvusi Evereste.

Labiau patyrę alpinistai skundžiasi, kad kopimas į aukščiausią pasaulio viršukalnę dėl to jiems tapo bevertis.

„Tai ne prisilietimas prie gamtos, o labiau panašu į apsilankymą “McDonald’s„, – sakė alpinistas veteranas Grahamas Hoylandas, parašęs knygą “Paskutinės valandos Evereste" apie nesėkmingą George’o Mallory ir Andrew Irvine’o bandymą pasiekti Everestą 1924 m.

Pasiekiamas beveik visiems

Šiais laikais orus Evereste galima gana tiksliai nustatyti iš anksto, todėl daugelis stengiasi pasiekti viršukalnę vienu metu, kai oras būna palankiausias, todėl susidaro spūstys. Šiandien žmonės daugiau žino apie aukštumų ligą, o tai taip taip padeda didesniam skaičiui alpinistų pasiekti 8848 m aukštį virš jūros lygio.

Turistai už pinigus aprūpinami pakankamu kiekiu deguonies, o šerpai nepaliečiai paprastai būna įpareigoti užtikrinti ekspedicijos sėkmę. Turistų grupės naudojasi pritvirtintomis virvėmis, kurios padeda net mažai patyrusiems alpinistams pasiekti Everestą.

Dėl visos šios industrijos nuo 1953 m. aukščiausią pasaulio viršūnę pasiekė daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

Tarp jų yra ir Jordanas Romero iš Kalifornijos, kuriam buvo 13 metų, kai jis įkopė į Everestą 2010-aisiais, bei 80-metis japonas Yuichiro Miura, tapęs vyriausiu žmogumi, pasiekusiu aukščiausią pasaulio viršukalnę. Jo rekordą dabar bando pagerinti 81-ų nepalietis Minas Bahaduras Sherchanas.

„Jeigu žmogus nėra pernelyg ligotas ir nusilpęs, beveik kiekvienas, turėdamas pakankamai pinigų ir kantrybės, gali įveikti viršukalnę“, – sakė Eberhardas Jurgalski, kuris sudaro visų kopimų į Everestą nuo 1953 m. kroniką.

„Jeigu oro sąlygos keletą savaičių būna nepalankios kopti, tuomet orams pagerėjus nuokalnėse būna ypač daug žmonių“, – pridūrė jis.

Nelaimės ir muštynės

Kai kas baiminasi, kad nepatyrusių alpinistų antplūdis pavojingose nuokalnėse gali baigtis nelaime.

„Kopti pradeda žmonės, kurie nemoka naudotis alpinizmo įranga. Bet kurią akimirką gali nutikti tragedija“, – sakė alpinistas veteranas G.Hoylandas.

Pernai Evereste žuvo dešimt žmonių, trys iš jų buvo šerpai.

Patyrusius alpinistus erzina nuokalnėse susidarančios eilės mėgėjų, kurie naudojasi pritvirtintomis virvėmis ir lėtina kopimą. Šiemet balandį 7470 m aukštyje kilo muštynės tarp dviejų žinomų europiečių alpinistų Ueli Stecko bei Simone‘o Moro ir grupės nepaliečių vedlių.

Pasak G.Hoylando, nors alpinistai iki šiol skundžiasi dėl šiukšlių Evereste, kelios valymo ekspedicijos kiek pagerino padėtį.

Vis garsiau pasigirsta raginimai riboti alpinistų skaičių Evereste arba išduoti leidimus kopti tik tiems, kas yra atitinkamai pasirengęs ir turi alpinizmo patirties. Bet šie raginimai kol kas nesulaukia jokio atgarsio.

Pirmoji lietuvė Evereste

„Aš tai padariau, aš tai padariau!“ – interneto dienoraštyje džiūgavo Edita Uksaitė-Nichols, šį mėnesį tapusi pirmąja Lietuvos alpiniste, įkopusia į Everestą.

Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos specialiste dirbanti moteris buvo tarp keturių iš vienuolikos savo grupės alpinistų, kuriems pavyko pasiekti aukščiausią pasaulio viršukalnę.

Lietuvės ekspedicija truko pusantro mėnesio ir atsiėjo 50 tūkst. JAV dolerių. Visą ekspedicijos eigą moteris fiksavo savo interneto dienoraštyje.

E.Uksaitės-Nichols pasiekimas sutapo su tam tikra sukaktimi: prieš 20 metų, 1993 m. gegužė