Australijos premjerė Julia Gillard išliks valdžioje, nes antradienį ją parėmė du nepriklausomi įstatymų leidėjai.

Pirmoji šiai šaliai vadovaujanti moteris į valdžią atėjo vos prieš dešimt savaičių, kai įvyko perversmas jos partijoje. Tačiau po rinkimų, per kuriuos neatsirado aiškaus nugalėtojo, J.Gillard buvo priversta 17 dienų įnirtingai derėtis, kad galėtų formuoti vyriausybę, užsitikrinusi įtakingų nepriklausomų deputatų palaikymą.

"Leiboristai pasiruošę vadovauti, - iš pažiūros pavargusi J.Gillard sakė žurnalistams Kanberoje. - Tikiu, kad Australijos žmonės - žinant, kad balsų skirtumas buvo labai mažas - norės, jog rastume daugiau bendrumų, ginant nacionalinius interesus."

Nedaug trūko, kad Velse gimusi 48 metų J.Gillard būtų tapusi viena iš trumpiausiai poste išsilaikiusių Australijos vadovų, kai antradienį nepriklausomi deputatai pradėjo skelbti savo apsisprendimą po rugpjūčio 21 dieną įvykusių rinkimų.

Šių trijų įstatymų leidėjų pozicijos išskyrė paskutinę akimirką, kai kaubojaus skrybėlę dėvintis deputatas Bobas Katteris paskelbė nusprendęs paremti konservatyviosios opozicijos lyderį Tony Abbottą. Pastarajam labai nedaug trūko iki netikėtos pergalės per šiuos rinkimus.

J.Gillard centro kairiosios vyriausybės išlikimą galiausiai nulėmė ilgas paskutinio nepriklausomo parlamento nario Robo Oakeshotto pasisakymas, kurio premjerė įtemptai klausėsi su iždo sekretoriumi Wayne'u Swanu.

"Pareikšiu pasitikėjimą ir paramą vyriausybei, tai yra, pasitikėjimą ir paramą Juliai Gillard", - pareiškė R.Oakeshottas.

J.Gillard sakė jaučianti "rimtą atsakomybę", nes daugelis rinkėjų praėjusį mėnesį nusigręžė nuo abiejų pagrindinių partijų. Po šių rinkimų "pakibęs parlamentas" Australijoje susiformavo pirmąkart nuo 1940 metų, kai politinę padėtį lėmė Didžioji depresija ir Antrasis pasaulinis karas.

"Nebus nusigręžta, nebus mėginama kaip nors nesuprasti žinios, kuria tapo šių rinkimų rezultatas, - pareiškė premjerė. - Australijos žmonės pasiuntė man, Leiboristų partijai ir šiam parlamentui žinią... Šia žinią girdžiu garsiai ir aiškiai".

J.Gillard užsitikrino 76 balsus 150 vietų parlamente, o T.Abbotto Liberalų ir Nacionalinės partijos koalicija turės 74 balsus. Šis mažiausias įmanomas balsų skirtumas vainikavo Australijos politinio gyvenimo, kuris paprastai būna gana ramus, itin permainingą laikotarpį.

J.Gillard birželį netikėtai sukėlė maištą savo partijoje prieš ankstesnį premjerą Keviną Ruddą ir po trijų savaičių paskelbė visuotinius rinkimus, tikėdama išplaukti ant populiarumo bangos.

Tačiau naujosios vyriausybės vadovės svajonės apie "medaus mėnesį" taip ir neišsipildė, nes daugelis rinkėjų atsigręžė į Žaliųjų partiją, kuri per rinkimus džiaugėsi rekordiniu populiarumu išteklių turtingoje šalyje, menkai paveiktoje pasaulinės finansų krizės.

Dėl rinkimų kampanijos, pačių rinkimų ir jų rezultatų padėtis Australijos vyriausybėje beveik du mėnesius buvo labai įtempta. Ši politinė krizės buvo didžiausia nuo 1975 metų, kai Didžiosios Britanijos karalienės atstovas nušalino rinkimus laimėjusį premjerą.

Nepriklausomi deputatai B.Oakeshottas ir Tony Windsoras sakė, kad nusprendė paremti J.Gillard, nes labiau tikėtina, kad ji sugebės užtikrinti stabilumą vyriausybėje per savo trejų metų kadenciją. Be to, jie tvirtai palaiko leiboristų planus išvystyti visoje šalyje plačiajuosčio interneto ryšio tinklą.

Mažiausią įmanomą persvarą įgijusi J.Gillard beveik neturės manevro laisvės, sakė Australijos nacionalinio universiteto politologas Johnas Warhurstas. Tačiau jis pridūrė, jog mažai tikėtina, kad artimiausiu laiku vyriausybė žlugs ir teks rengti naujus rinkimus.
"Manau, kad jie bus stabilūs - šiaip ar taip, bent jau gerą laiko tarpą... Manau, kad jie (nepriklausomi deputatai) nori užsitikrinti savo teisę suteikti naujajai vyriausybei laiko, kad ji įsivažiuotų, - aiškino ekspertas. - Nemanau, kad sulauksime nestabilumo artimiausiu laikotarpiu".

Nepriklausomi deputatai nerodė beveik jokių išankstinių ženklų, kurią pusę jie ketina palaikyti, todėl Australijos politikos ir žiniasklaidos elitas pastaruoju metu gyveno kaip ant adatų.

Derybos paspartėjo per pastarąją parą: R.Oakeshottas pirmadienį šešis kartus susitiko su T.Abbottu, o antradienį vienas iš lyderių perdavė deputatui paketą, kai jis buvo tualete.

Iki šiol buvę menkai žinomi nepriklausomi įstatymų leidėjai netikėtai tapo pagrindinėmis šios politinės dramos žvaigždėmis. Pirmadienį jie paskelbė, kad abi stovyklos sutiko įvykdyti reformų parlamente - pavyzdžiui, skirti jo pirmininku nepriklausomą politiką, o ne valdančiosios partijos narį.