OeVP sekmadienį surinko maždaug 37 proc. balsų ir pasiekė aiškią pergalę, reikšmingai pagerindama savo pozicijas palyginti su 2017 metų rinkimais. Tačiau rezultatai reiškia, kad 33 metų S. Kurzas turės ieškoti partnerių tarp kitų partijų ir tai gali būti sunkus uždavinys.

S. Kurzas triumfavo rinkimuose, nors ankstesnė jo vyriausybė gegužės mėnesį žlugo dėl koalicijos partnerę, kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją (FPOe) įtraukusio korupcijos skandalo, privertusio atsistatydinti jos lyderį Heinzą-Christianą Strache (Heincą Kristianą Štrachę).

Savaitę prieš rinkimus FPOe sulaukė naujų įtarimų dėl H.-Ch. Strache piktnaudžiavimo išlaidomis ir sekmadienį patyrė skaudesnį nei prognozuota pralaimėjimą: jos gautų balsų skaičius yra 16 proc. – beveik 10-čia proc. mažesnis nei 2017 metais, rodo rezultatų prognozės.

OeVP ir FPOe aljansas, kurį nacionalistai visoje Europoje, įskaitant Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, vadino pavyzdžiu, dabar atrodo mažai tikėtinas, nes FPOe lyderiai viešai pareiškė, kad verčiau dirbtų opozicijoje.

Prislėgtas FPOe lyderis Norbertas Hoferis, kuris vadovavimą partijai perėmė iš H.-Ch. Strache, sakė, kad artimiausiomis dienomis bus paskelbti žingsniai dėl partijos „pertvarkos“, ir neatmetė galimybės pašalinti H.-Ch. Strache, jei įtarimai dėl išlaidų pasitvirtintų.

Žalioji banga

S. Kurzas, kuris 2017-aisiais, būdamas 31-ių, tapo jauniausiu kancleriu per Austrijos istoriją, vietoje FPOe galėtų kviesti kitus svarbius sekmadienio rinkimų laimėtojus – Žaliųjų partiją.

Žalieji, kuriems nepavyko patekti į parlamentą 2017 metų rinkimuose, dėl vasarą išaugusio rinkėjų susirūpinimo klimato krize šįkart pagerino savo rezultatą 10 proc. punktų ir surinko maždaug 14 proc. balsų. Tai geriausias partijos rezultatas per visą jos istoriją.

Žalieji ir OeVP jau kartu dirba Tirolio ir Zalcburgo žemių vyriausybėse. Kai kas tai nurodo kaip pavyzdį, kurį būtų galima atkartoti nacionaliniu lygmeniu.

Scanpix nuotr.

Tačiau bendradarbiavimas nacionalinėje arenoje galėtų būti sudėtingesnis.

Žaliųjų lyderis Werneris Kogleris (Verneris Kogleris) sekmadienį sakė, kad partijai reikės apmąstyti, ar koalicija „išvis turi prasmę“.

Žaliųjų lyderis pareiškė, kad partija su S. Kurzu bendradarbiaus tik tuo atveju, jeigu jo kryptis radikaliai pasikeis, lyginant su ankstesnės vyriausybės darbu. W. Kogleris atkreipė dėmesį ne tik į veiksmus dėl klimato kaitos, bet ir į kovą su korupcija bei skurdu.

Instituto SORA apklausos rodo, kad OeVP ir žaliųjų rinkėjai skeptiškai vertina vieni kitų partijas. Tik 20 proc. OeVP rinkėjų nori matyti žaliuosius vyriausybėje. Tuo metu 32 proc. žaliųjų rinkėjų norėtų vyriausybėje OeVP.

Valdys vienas?

S. Kurzas taip pat galėtų svarstyti tradiciškiausią valdymo modelį Austrijoje: OeVP ir centro kairės Socialdemokratų partijos (SPOe) „didžiąją koaliciją“.

Matematiškai tai įmanoma, bet trukdo faktas, kad SPOe gautų balsų skaičius yra 5 proc. mažesnis nei per ankstesnius rinkimus – maždaug 22 procentai. Tai prasčiausias partijos rezultatas parlamento rinkimuose nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Dėl šios priežasties SPOe lyderiai sako, kad partijai reikėtų pasiskirti apmąstymų periodą ir pagalvoti, kaip reformuotis ir geriau perteikti savo žinią.

Bet kokiu atveju mažai tikėtina, kad ši galimybė patiks S. Kurzui, kuris 2017 metais pats nutraukė ankstesnę didžiąją koaliciją, ar SPOe lyderei Pamelai Rendi-Wagner (Pamelai Rendi-Vagner), kuri rinkimų kampanijos metu kelis kartus apsižodžiavo su S. Kurzu.

Kaip sakė politologas Peteris Filzmaieris (Pėteris Filcmajeris), „S. Kurzas turi nuvilti kai kuriuos iš savo rinkėjų, nesvarbu, su kuo sudarys koaliciją“.

Pavyzdžiui, partnerystę su SPOe arba žaliaisiais būtų sunku paaiškinti maždaug 258 tūkst. rinkėjų, kurie per šiuos rinkimus nusisuko nuo kraštutinių dešiniųjų ir parėmė S. Kurzą.

Paskutinė galimybė S. Kurzui būtų mažumos vyriausybė.

„Tai jam labai, labai gundoma (galimybė)“, – sakė analitikas Johannesas Huberis (Johanesas Huberis).

Tačiau net ir šiam scenarijui reikėtų kitos partijos paramos, kad OeVP galėtų laimėti svarbius balsavimus parlamente. Jei to nebus, šalies rinkėjų galėtų būti paprašyta po kelių mėnesių vėl ateiti prie balsadėžių.