Vyriausiasis Azerbaidžano patarėjas užsienio politikos klausimais Hikmetas Hadžijevas patvirtino, kad Baku surengė daugiau nei tris Turkijos ir Izraelio, Sirijoje veikiančių šalių, derybų ratus, Azerbaidžano teigimu, siekiant sumažinti grėsmes saugumui.

„Azerbaidžanas deda diplomatines pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas“, – sakė H. Hadžijevas Turkijos žurnalistams Baku.

„Turkija ir Izraelis mumis pasitiki“

Islamistų vadovaujamiems sukilėliams, Turkijai palaiminus, nuvertus ilgai Siriją valdžiusį Basharą al Assadą, Izraelyje kilo susirūpinimas dėl saugumo. Nuo to laiko Izraelis surengė šimtus smūgių toli Sirijoje, pastarąjį kartą – penktadienį, ir tvirtina siekiantis, kad pažangūs ginklai nepatektų į naujosios Sirijos valdžios, kurią laiko džihadistais, rankas. Izraelis kaltina Ankarą siekiant paversti Siriją Turkijos protektoratu.

Azerbaidžanas, artimas Turkijos sąjungininkas ir strateginis partneris, nuosekliai laikosi Ankaros pozicijų svarbiausiais tarptautiniais klausimais, įskaitant dėl Sirijos. Tačiau šalis palaiko gerus santykius ir su Izraeliu, labai priklausomu nuo Azerbaidžano naftos ir tiekiančiu ginklus Baku.

Baku užmezgė ryšius su naujaisiais Sirijos vadovais ir vykdo tyliąją diplomatiją, palengvindamas technines Turkijos ir Izraelio derybas. „Mums sekasi, jei abi šalys susitaria dėl bendro modelio, gerbiančio viena kitos susirūpinimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Baku įsikūrusio Tarptautinių santykių analizės centro pirmininkas Faridas Šafijevas. Sirija, ypač jos šiaurinės teritorijos, Turkijai kelia susirūpinimą dėl teroristinių grupuočių, ypač kurdų kovotojų, sakė jis.

Turkija nori kontroliuoti šiaurinę Siriją ir sustiprinti savo įtaką aplink Palmyros ir T4 aviacijos bazes, kad užtikrintų saugumą aplink Damaską, pridūrė jis.

Nafta teka į Izraelį?

Turkijos ir Izraelio ryšius pakirto Izraelio karas su „Hamas“ Gazos Ruože, Ankara teigia, kad vyksta tik techninės derybos. „Kol karas Gazoje tęsis, Turkija nenormalizuos santykių su Izraeliu“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas anonimiškumo pageidavęs Turkijos pareigūnas.

Dėl karo Gazos Ruože Turkija sustabdė prekybą su Izraeliu. Tačiau kai kurie Turkijos opozicijos atstovai kritikuoja Ankarą, teigdami, kad prekyba tęsiasi, ypač Baku-Tbilisio-Džeichano naftotiekiu, kuriuo Azerbaidžano nafta atiteka į pietinį Džeichano uostą, o iš ten laivais vežama į Izraelį. Turkijos energetikos ministerija šiuos kaltinimus atmetė kaip „visiškai nepagrįstus“.

H. Hadžijevas sakė, kad per Karabacho konfliktą Baku sulaukė vertingos Izraelio paramos, bet naftos tiekimo komentuoti nepanoro. „Per karą pirkome ginklus iš Izraelio, už juos sumokėjome ir Izraelis suteikė mums diplomatinę paramą“, – sakė jis.

„Azerbaidžano nafta atkeliauja į Džeichaną, bet kai ji patenka į jūromis plaukiojančius laivus, galutinės paskirties vietos nebegali kontroliuoti, – sakė jis. – Tokios yra pasaulinės naftos rinkos taisyklės“.

„Strateginis vaidmuo“

Azerbaidžanas, palengvindamas Turkijos ir Izraelio dialogą dėl Sirijos, atlieka „strateginį vaidmenį“, sakė Baku politologų klubo pirmininkas Zauras Mammadovas ir pridūrė, jog tai atspindi didėjančią Azerbaidžano, kaip tarpininko tarp regioninių veikėjų, įtaką.

Azerbaidžanas kariavo du karus su pagrindine prieše Armėnija dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį ir 2020 m., o 2023 m. rugsėjį per  žaibišką puolimą užėmė visą teritoriją. Dabar Baku mėgina normalizuoti ryšius su Jerevanu. Jei pavyktų, tai būtų didelis proveržis regione, kuriame pagrindiniai veikėjai, įskaitant Rusiją ir Turkiją, grumiasi dėl įtakos.

Azerbaidžanas visiškai nenori dviejų geriausių savo sąjungininkių regione konfrontacijos Sirijoje. Gaunamos žinios rodo, kad esama pažangos tarpininkaujant Izraelio ir Turkijos dialogui, o tai rodo, kad po karo dėl Kalnų Karabacho angliavandenilių turtingo Azerbaidžano įtaka regione didėja, teigia žinovai.