Azijos jūrininkai išstumia europiečius

Miestiečiai Klaipėdos gatvėse, ypač „Akropolio“ rajone, vis dažniau išvysta tamsiaodžių vyrų. Ir stebisi: ką jie veikia mūsų mieste?

Viskas labai paprasta: tai užsienio laivų, į Klaipėdos uostą atplaukusių krovinių arba remontuotis, jūrininkai.

Prieš metus atidarytas Jūrininkų centras užsiima jūrininkų socialiniu bei kultūriniu aptarnavimu. Jis įsikūręs netoli „Akropolio“, į kurį jūrininkai eina pirkti.

„Jūrininkų centras kasdien aptarnauja 5-6 užsienio laivus. Mes taip pat pastebėjome šią tendenciją: įgulas vis dažniau sudaro išeiviai iš Ramiojo vandenyno regiono šalių. Kai kada laivuose su Europos Sąjungos vėliava nėra nė vieno jūrininko europiečio. Laivo vadovai dažniausiai indai, eiliniai – filipiniečiai, kinai, indoneziečiai“, - miestiečių pastebėjimą patvirtino Klaipėdos jūrininkų centro direktorius Algirdas Grybas.

Pernai pasaulio prekybos laivyne trūko 10 tūkstančių jūrų karininkų. Prognozuojama, kad 2015 metais šis skaičius sieks 27 tūkstančius. Indijos, Kinijos ir Filipinų jūrininkai ir ketina užimti šią laisvą nišą. Šios šalys dabar yra didžiausios darbo jėgos tiekėjos jūrinio darbo rinkai.

Pasak A. Grybo, kadangi laivyne ėmė vyrauti Azijos jūrininkai, jūrinėms misijoms, klubams ar centrams tenka pertvarkyti savo veiklą. Į Klaipėdos jūrininkų centrą jie ateina ne kultūrinės programos, kaip anksčiau europiečiai, bet socialinio aptarnavimo.

Jie gali nemokamai naudotis internetu. Filipinietis jūrininkas su tarptautinės misijos telefono kortele už 10 eurų gali visą valandą kalbėtis su namiškiais, kinui šių pinigų užtenka kone 2 valandoms.