B. Johnsonas – vienas iš įsimintiniausių britų politikų dėl savo šviesių išsitaršiusių plaukų kupetos, ilgų tiradų ir įpročio griebtis lotynų kalbos savo pasisakymuose.

Jis taip pat yra vienas iš prieštaringiausiai vertinamų veikėjų, nes tapo „Brexit“ šalininkų kampanijos vėliavnešiu, o šiai stovyklai laimėjus referendumą įspūdingai nėrė į krūmus, nestodamas į kovą dėl Konservatorių partijos lyderio posto, kai pasilikti ES raginęs ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) nusprendė atsistatydinti. Iki tol daugelis prognozavo, kad charizmatiškas B. Johnsonas turi didžiausias galimybes laimėti tas lenktynes.

B. Johnsonas priklauso siauram konservatyviųjų pažiūrų politikų, baigusių prestižinį Itono koledžą, ratui.

Paskirtas užsienio reikalų sekretoriumi B. Johnsonas į ministrų kabinetą pateko pirmąkart. Jis dirbo Londono meru nuo 2008-ųjų iki šių metų gegužės ir, be kita ko, vadovavo pasiruošimams 2012 metų vasaros olimpiadai, vykusiai Britanijos sostinėje.

Buvusio žurnalisto Briuselyje lyderystės ambicijos buvo prasčiausiai slepiama paslaptis Britanijos politikoje. Nuo pirmojo jo išrinkimo Londono meru prieš aštuonerius metus B. Johnsono reputacija nuolat stiprėjo.

Tuo metu jis buvo aukščiausio rango konservatorius, dirbantis renkamame poste.

Daugelis šioje centro dešiniojoje partijoje ir visoje šalyje buvo įsitikinę, kad būtent B. Johnsono noras tapti ministru pirmininku, o ne ideologija paskatino jį sukilti prieš D. Cameroną ir agituoti už „skyrybas“ su ES.

Tačiau pasitraukimo iš Bendrijos šalininkams užsitikrinus pergalę, kuri privertė D. Cameroną pasitraukti, B. Johnsono artimas sąjungininkas „Brexit“ stovykloje Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas) nusprendė pats siekti tapti partijos lyderiu.

M. Gove'as pareiškė, kad B. Johnsonas nepajėgus tapti premjeru, o šis netikėtai nusprendė užleisti kelią.

Tas sprendimas išprovokavo buvusio vicepremjero Michaelo Heseltine'o (Maiklo Hezeltaino) įtūžį: pasak jo, B.Johnsonas, kuris labai žavisi Winstonu Churchilliu (Vinstonu Čerčiliu), panašus į „generolą, kuris veda savo armiją patrankų dundesio link, bet vos tik pamato mūšio lauką – jį palieka“.

„Pasaulio karalius“

Politikas, kurio visas vardas – Alexanderas Borisas de Pfeffelis Johnsonas (Aleksandras Borisas de Pfefelis Džonsonas), daugelio vadinamas tiesiog Borisu, gimė Niujorke, itin veržlioje ir daug pasiekusioje šeimoje.

Jo tėvas Stanley (Stenlis) buvo konservatorių deputatas Europos Parlamente. Jo brolis Jo (Džo) užėmė jaunesniojo ministro pareigas D. Camerono vyriausybėje, o sesuo Rachel (Reičel) yra žurnalistė ir rašytoja.

Beje, jie visi trys per referendumą balsavo, kad Britanija pasiliktų Europos Sąjungoje.

Rachel Johnson sakė savo brolio biografui, kad vaikystėje jis svajojo, jog užaugęs taps „pasaulio karaliumi“.

B. Johnsonas laimėjo stipendiją studijoms Itone, kur dvejais metais vėliau taip pat įstojo D. Cameronas.

1983 metais jie abu įstojo į Oksfordo universitetą ir priklausė Balingdono klubui – elitinei grupei, kurios nariai gali būti tik vyrai, rengiančiai bendras vakarienes ir diskusijas, taip pat garsėjančiai narių šėlionėmis.

Baigęs klasikos studijas, B. Johnsonas tapo žurnalistu ir dirbo dienraštyje „The Times“, iš kurio buvo atleistas už citatų klastojimą, taip pat laikraštyje „The Daily Telegraph“, įskaitant korespondento darbą Briuselyje.

2001 metais jis buvo išrinktas tuometės opozicinės Konservatorių partijos deputatu, o vėliau paskirtas šešėliniu meno ministru, bet buvo pašalintas iš tų pareigų, apkaltintas melavimu apie numanomą savo nesantuokinį romaną.

Pasitraukęs iš Londono mero posto šių metų gegužę, B. Johnsonas ėmėsi vadovauti „Brexit“ šalininkų kampanijai.

Lažybų organizatoriai prognozavo, kad B. Johnsonas turi geriausias galimybes tapti nauju Konservatorių partijos lyderius.

Nors nuolat sklandė gandai apie jo aukštas politines ambicijas, B. Johnsonas į tokias kalbas visada numodavo ranka, o kartą net yra pasakęs, kad jo galimybės tapti premjeru yra tokios pačios kaip „atgimti alyvmedžiu“.