Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), patekęs į aklavietę derybose dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, turi iki vidurnakčio suformuoti naują kabinetą, nes priešingu atveju jis gali netekti galimybės vadovauti vyriausybei ketvirtą kadenciją.

Praėjus beveik dviem mėnesiams po įtikinamos pergalės pirmalaikiuose rinkimuose, B.Netanyahu nepavyksta užsitikrinti tvirtos parlamento daugumos. Jo padėtis tapo dar keblesnė, kai šią savaitę nuo premjero nusigręžė buvę sąjungininkai.

Dabar B.Netanyahu politinė ateitis priklauso nuo ultradešiniosios partijos „HaBayit HaYehudi“ („Žydų namai“), pasisakančios už tai, kad būtų aneksuota dalis okupuotų teritorijų, kuriose palestiniečiai nori įkurti savo valstybę.

Po kovo 17 dieną vykusių rinkimų B.Netanyahu ir jo partija „Likud“ („Konsolidacija“) ėmėsi formuoti dešiniosios pakraipos vyriausybę, kuri 120 vietų parlamente turėtų 67 deputatų palaikymą.

Tačiau pirmadienį kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdioras Libermanas), kuris anksčiau buvo artimas B.Netanyahu bendražygis, tačiau vėliau jų santykiai smarkiai pašlijo, netikėtai paskelbė, kad jo partija „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“), kuri yra griežtojo kurso šalininkė, traukiasi iš derybų dėl koalicijos.

Dabar premjeras turi dviejų ultraortodoksų partijų ir vienos centro dešiniosios politinės jėgos paramą. „ Likud“ ir šios trys partijos parlamente drauge kontroliuoja 53 vietas, todėl B.Netanyahu būtina, kad prie koalicijos prisijungtų partija „HaBayit HaYehudi“, nes jos turimos 8 vietos garantuotų jam daugumą.

Dėl tokio neužtikrinto vyriausybės palaikymo parlamente B.Netanyahu gali būti priverstas taikstytis net su jauniausių jo koalicijos partnerių politiniais reikalavimais, pratęsdamas jau seną nestabilios politikos tradiciją.

Ultradešinioji partija „HaBayit HaYehudi“ („Žydų namai“) neabejotinai reikalaus plėsti žydų nausėdijas okupuotoje teritorijoje, nors tokia politika gali dar labiau sustiprinti Izraelio nesutarimus šiuo klausimu su savo pagrindinėmis sąjungininkėmis, Jungtinėmis Valstijomis, ir Europos Sąjunga.

Partijos lyderis Naftali Bennettas (Naftalis Bennetas) ragina aneksuoti dalį Vakarų Kranto. O tai jau viršija B.Netanyahu pažadą tęsti gyvenviečių statybas rajonuose, kuriuos Izraelis ketina pasilikti sau bet kokiame būsimame taikos susitarime su palestiniečiais.

N.Bennettas taip pat aktyviai palaiko B.Netanyahu remiamą įstatymo projektą, kuris įtvirtintų apibrėžimą, jog Izraelis yra žydų tautos nacionalinė tėvynė. Šio projekto kritikai, tarp jų ir Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas, sako, kad toks įstatymas prieštarauja valstybės tėvų žydų ir arabų pilietinės lygybės vizijai.

Papildomos dvi savaitės, kurias R.Rivlinas suteikė B.Netanyahu suformuoti vyriausybei, pasibaigus anksčiau šiam tikslui skirtam 28 dienų laikotarpiui, baigiasi vidurnaktį.

Pagal Izraelio įstatymus R.Rivlinas gali pavesti kitam parlamentarui formuoti vyriausybę, ir tai gali būti Issacas Herzogas (Isakas Herzogas), centro kairiųjų opozicijos Sionistų sąjungos lyderis.