JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), ketvirtadienį atidarydamas muziejų 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų vietoje Niujorke, gyrė meilę ir pasiaukojimą, kurie, pasak jo, yra „tikroji rugsėjo 11-osios dvasia“.

Pasak B.Obamos, muziejus toje vietoje, kur anksčiau stovėjo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, užtikrins, kad ateities kartos nepamirštų tos dienos siaubo ir heroizmo. Per „al Qaeda“ surengtas atakas žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.

Prezidentas, kuris kalbėjo lėtai ir liūdnai, garbingiems Niujorko asmenims ir per atakas žuvusių žmonių artimiesiems sakė, jog garbė priminti „tikrąją rugsėjo 11-osios dvasią – meilę, užuojautą, pasiaukojimą – ir visiems laikams saugoti ją šalies širdyje“.

B.Obama sakė, kad yra dėkingas už tokią „šventą gijimo ir vilties vietą“ Manhatane, ir pažadėjo: „Niekas niekada negalės mūsų palaužti. Niekas negali pakeisti (to), kas esame kaip amerikiečiai“.

Prezidentas akcentavo vieno jauno vyro su raudona skarele ant kaklo, Welleso Crowtherio (Veleso Krouterio), drąsą. Tas vyras padėjo žmonėms išeiti iš degusio pietinio Pasaulio prekybos centro bokšto ir kelis kartus buvo grįžęs į jį, bet galiausiai, dangoraižiui griūvant, jame žuvo.

Prieš savo kalbą B.Obama apžiūrėjo muziejų drauge su žmona Michelle Obama (Mišel Obama), buvusiu prezidentu Billu Clintonu (Bilu Klintonu) ir buvusia valstybės sekretore Hillary Clinton (Hilari Klinton), kuri tuo metu, kai buvo įvykdytos rugsėjo 11-osios atakos, buvo senatorė ir atstovavo Niujorkui.

Buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas (Maiklas Blumbergas), kuriam vadovaujant buvo imtasi įgyvendinti šio muziejaus sumanymą, sakė, kad šis muziejus yra šventas amerikiečių praeities ženklas.

Muziejus, kuriame yra 10 tūkst. eksponatų, tikriausiai atgaivins baisius lankytojų prisiminimus apie tas atakas, kurios sudaužė iliuziją, kad pagrindinė JAV teritorijos dalis yra apsaugota nuo pavojų, su kuriais susiduria didelė likusio pasaulio dalis.

Be dviejų lėktuvų, kurie 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją įsirėžė į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke, teroristai buvo užgrobę dar du lėktuvus, kurių vienas rėžėsi į Pentagoną netoli Vašingtono, o kitas, keleiviams grumiantis su pagrobėjais, nukrito lauke Pensilvanijos valstijoje toli nuo numanomo tikslo – Baltųjų rūmų ar Kapitolijaus.

Niujorko muziejuje eksponuojamas žemėlapis su pažymėtomis toms savižudžių misijoms užgrobtų lėktuvų trajektorijomis, Taip pat yra eksponatų, primenančių žmones, kurie tą lemtingą rytą prieš beveik 13 metų išėjo į darbą ir niekada nebesugrįžo namo, pavyzdžiui, apdegusios kreditinės kortelės, moteriškas batelis, sutraiškyta ir sudegusi ugniagesių mašina, primenanti 343 tada žuvusius Niujorko ugniagesius.

Taip pat eksponuojama didžiulė geležinė kolona – paskutinė, 2002 metų gegužę paimta iš atakų vietos. Muziejuje lankytojai taip pat gali apžiūrėti vieno iš dviejų dangoraižių, kurie kažkada dominavo Niujorko panoramoje, pamatus.

Parodos detaliai atspindi tos dienos įvykius, analizuoja atakų priešistorę ir tai, kaip jų poveikis yra jaučiamas dabar.

Lankytojai, kuriems neleidžiama fotografuoti, taip pat gali išklausyti paskutines žinutes telefonu artimiesiems, kurias paliko degančiuose dangoraižiuose įstrigę niujorkiečiai.

Iš viso muziejuje yra 23 tūkst. nuotraukų, daugiau kaip 500 valandų filmuotos medžiagos ir daugiau kaip 2 tūkst. archyvinių dokumentų.