JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pagerbė buvusios Vašingtono palaikytos Argentinos diktatūros aukas, aplankydamas joms skirtą memorialą Buenos Airėse.

B.Obama tapo pirmuoju JAV prezidentu, atidavusiu pagarbą 1976-1983 metų aukoms karinio režimo, kurį, kaip paaiškėjo paskelbus slaptus dokumentus, rėmė aukšto rango JAV pareigūnai.

JAV prezidentas aplankė prie La Platos upės žiočių esantį Atminimo parką (Parque de la memoria), memorialą maždaug 30-čiai tūkst. žmonių, kurie buvo nužudyti arba dingo karinės diktatūros metais.

Kartu su argentiniečių prezidentu Mauricio Macri (Maurisijumi s Makriu) B.Obama į upę įmetė baltų rožių, pagerbdamas žmones, kurių kūnai būdavo mėtomi į upę iš lėktuvų per vadinamuosius „mirties skrydžius“.

„Toks memorialas demonstruoja mūsų visų atsakomybę, – sakė B.Obama netrukus po to. – Mes negalime užmiršti praeities“.

Netiesiogiai užsimindamas apie JAV dalyvavimą „purvinajame kare“ prezidentas sakė, kad kiekviena šalis turi „išsinagrinėti savo politiką“ ir tuos atvejus, kai mes „delsdavome pasisakyti už žmogaus teises“.

B.Obamos dviejų dienų viešnagė Argentinoje sutampa su dešiniųjų jėgų karinio perversmo, kurį toleravo JAV vyriausybė ir kuris davė pradžią karinei diktatūrai šalyje, 40 metinių minėjimu.

Aukų paramos grupės buvo nepatenkintos B.Obamos vizitui parinkta data, atsižvelgiant į JAV paramą tuometiniam perversmui.

Tačiau jos teigiamai įvertino jo pažadą išslaptinti daugiau dokumentų, kurie leistų daugiau sužinoti apie režimo aukų likimus.

Memorialą diktatūros aukoms sudaro siena su ant jos iškaltomis 20 tūkst. žuvusių žmonių pavardėmis ir dar 10 tūkst. tuščių lentelių tiems, kurių tapatybės nebuvo nustatytos.

Netoliese į upę nutiestas molas lankytojams primena „mirties skrydžių“ aukas.JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pagerbė buvusios Vašingtono palaikytos Argentinos diktatūros aukas, aplankydamas joms skirtą memorialą Buenos Airėse.

B.Obama tapo pirmuoju JAV prezidentu, atidavusiu pagarbą 1976-1983 metų aukoms karinio režimo, kurį, kaip paaiškėjo paskelbus slaptus dokumentus, rėmė aukšto rango JAV pareigūnai.

JAV prezidentas aplankė prie La Platos upės žiočių esantį Atminimo parką (Parque de la memoria), memorialą maždaug 30-čiai tūkst. žmonių, kurie buvo nužudyti arba dingo karinės diktatūros metais.

Kartu su argentiniečių prezidentu Mauricio Macri (Maurisijumi s Makriu) B.Obama į upę įmetė baltų rožių, pagerbdamas žmones, kurių kūnai būdavo mėtomi į upę iš lėktuvų per vadinamuosius „mirties skrydžius“.

„Toks memorialas demonstruoja mūsų visų atsakomybę, – sakė B.Obama netrukus po to. – Mes negalime užmiršti praeities“.

Netiesiogiai užsimindamas apie JAV dalyvavimą „purvinajame kare“ prezidentas sakė, kad kiekviena šalis turi „išsinagrinėti savo politiką“ ir tuos atvejus, kai mes „delsdavome pasisakyti už žmogaus teises“.

B.Obamos dviejų dienų viešnagė Argentinoje sutampa su dešiniųjų jėgų karinio perversmo, kurį toleravo JAV vyriausybė ir kuris davė pradžią karinei diktatūrai šalyje, 40 metinių minėjimu.

Aukų paramos grupės buvo nepatenkintos B.Obamos vizitui parinkta data, atsižvelgiant į JAV paramą tuometiniam perversmui.

Tačiau jos teigiamai įvertino jo pažadą išslaptinti daugiau dokumentų, kurie leistų daugiau sužinoti apie režimo aukų likimus.

Memorialą diktatūros aukoms sudaro siena su ant jos iškaltomis 20 tūkst. žuvusių žmonių pavardėmis ir dar 10 tūkst. tuščių lentelių tiems, kurių tapatybės nebuvo nustatytos.

Netoliese į upę nutiestas molas lankytojams primena „mirties skrydžių“ aukas.