ES valstybės buvo nusprendusios aprūpinti Ukrainą šoviniais iki 2024 metų kovo mėnesio ir taip paremti šalies gynybą nuo Rusijos.

„1 mln. sviedinių tikslas nebus pasiektas, turime tai suvokti“, – sakė B. Pistoriusas, atvykęs į ES gynybos ministrų susitikimą, kuriame karinė pagalba Kyjivui yra vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų. Balsai, kurie nuo pat pradžių perspėjo, kad tikslas yra neįgyvendinamas, deja, buvo teisūs, sakė jis.

Iki šiol pagal susitarimą Kyjivui buvo pristatyta apie 300 tūkst. sviedinių, sakė vienas ES pareigūnas.

ES užsienio ir saugumo reikalų vadovas Josepas Borrellis sakė, kad pagrindinė problema yra ta, jog Europos gynybos įmonės apie 40 proc. produkcijos eksportuoja į kitas šalis. „Galbūt mes turėtume pabandyti perkelti gamybą į prioritetinę, t. y. skirtą Ukrainai. Tai būtų gana didelis pokytis“, – sakė jis.

Ministrai taip pat aptars, kaip remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ilguoju laikotarpiu. Tikėtina, kad planai skirti 20 mlrd. eurų karinei pagalbai iki 2027 metų nesulauks reikiamo vienbalsio pritarimo.

J. Borrellis pirmadienį sakė, kad gruodžio mėnesį pateiks naują pasiūlymą dėl saugumo įsipareigojimų ir karinės pagalbos Ukrainai.

B. Pistoriusas patvirtino Vokietijos planus dėl naujos dvišalės pagalbos Ukrainai, siekiančios ne mažiau kaip 8 mlrd. eurų.

Stengsimės padaryti viską, kad šoviniai būtų pristatyti Ukrainai, nes jiems to reikia.

Dabar šalys teikia bendrus 155 mm sviedinių užsakymus, tačiau abejojama, ar gynybos įmonės sugebės laiku ir pakankamai jų pagaminti.

Už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas sakė, kad pastangos didinti gamybą duoda rezultatų ir ES turėtų sugebėti per metus pagaminti milijoną sviedinių.

Šiaurės Korėja gali, o ES – ne?

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad jo šalis pateikė 280 mln. eurų vertės šaudmenų užsakymą – „šiuo metu tai didžiausias pirkimas Europoje“.

„Stengsimės padaryti viską, kad šoviniai būtų pristatyti Ukrainai, nes jiems to reikia, – sakė jis. – Pažiūrėkite į Rusiją. Jie šiandien gamina daugiau nei bet kada anksčiau. Jie gauna sviedinių iš Šiaurės Korėjos. Europa negali sakyti, kad Rusija ir Šiaurės Korėja gali tiekti, o mes negalime“.

ES pastangos įvykdyti pažadėtus tiekimus ėmė buksuoti tuo metu, kai pasipriešinimas JAV Kongrese sukėlė abejonių dėl svarbiausio sąjungininko – Vašingtono – gebėjimo išlaikyti paramą Ukrainai.

NATO generalinis sekretorius su ministrais aptarė ypatingos svarbos energijos tiekimo ir ryšių infrastruktūros, įskaitant povandeninius vamzdynus ir duomenų perdavimo kabelius, apsaugos klausimus.

Ministrai taip pat ketina svarstyti planus dėl bendrų reagavimo pajėgų, pavadintų ES greitojo reagavimo pajėgumais. Naujosios 5 000 karių pajėgos galėtų būti parengtos dislokavimui iki 2025 metų.