Tačiau baigiantis 16 metų trukusiam jos valdymui, kai kas sako, kad lėtapėdiškas kanclerės požiūris stabdė pažangą, sprendžiant tokius aktualius klausimus kaip klimato apsauga ir skaitmenizacija.

Rinkėjai iki 30 metų sudaro 14 proc. Vokietijos elektorato, kuris sekmadienį balsuos visuotiniuose rinkimuose. Daugelis jų, norėdami pokyčių klimato klausimais, nebenori Krikščionių demokratų (CDU) partijos ir renkasi žaliuosius.

Kai kurie kaltina senąsias partijas, tokias kaip CDU ar centro kairės socialdemokratai, kad jos nesugeba pasiekti reikšmingų pokyčių.

„Ji visiškai nesugebėjo spręsti skaitmenizacijos klausimų, klimato krizė paaštrėjo, atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų padidėjo, ji nieko nepadarė dėl galimybių nelygybės mokyklose“, – sakė 27 metų verslininkas iš Frankfurto Christophe‘as Dierckxas.

Jis pridūrė, kad A. Merkel iš esmės ignoravo jo kartą ir jos ateitį, vykdydama konservatyvią politiką „pačiu blogiausiu pavidalu“.

A. Merkel CDU politika „daugiausia skirta vyresnio amžiaus žmonėms“, sakė devyniolikmetis Berlyno teisės studentas Kaanas Ogurlu.

Pastaraisiais metais jaunimo vadovaujamas judėjimas garsiai reikalavo, kad A. Merkel vyriausybė stiprintų klimato apsaugą ir tam penktadieniais rengdavo mokyklinius protestus, kuriuos įkvėpė švedų aktyvistė Greta Thunberg.

Jaunieji aktyvistai taip pat padavė vyriausybę į teismą, kad priverstų ją pagerinti aplinkosaugos tikslus.

Po praėjusį savaitgalį vykusių televizijos debatų tarp trijų pagrindinių kandidatų pakeisti A. Merkel kanclerio pareigose tik 11 proc. 18–34 metų amžiaus rinkėjų nugalėtoju pasirinko CDU atstovą Arminą Laschetą, o 52 proc. jų rinkosi žaliųjų atstovę Annaleną Baerbock.

Šalia pykčio dėl klimato, daugelis jaunų žmonių jautėsi nuvilti Vokietijos vyriausybės veiksmais per pandemiją, nes trūko įrangos, reikalingos mokymuisi nuotoliniu būdu, o pažadai klasėse įrengti vėdinimo sistemas iš esmės liko neįgyvendinti.

Tačiau kita dalis jaunimo itin vertino A. Merkel kaip tvirtą ramstį per daugybę krizių.

Ji užtikrino stabilumą 2008 metais kilus finansinei krizei ir 2015 metais užplūdus pabėgėliams, kai Vokietija atvėrė duris šimtams tūkstančių afganų ir sirų, bėgusių nuo karų ir konfliktų.

Berlyno Hertie mokyklos sociologas Klausas Hurrelmannas agentūrai AFP teigė, kad jaunimui, ypač virš 20-ies metų, kanclerė „dėl savo užtikrinto ir ramaus valdymo būdo buvo didelė vertybė“.

Pasak eksperto, ji spinduliavo žinią „Aš esu tavo motina, aš tavimi pasirūpinsiu“. Dėl tokios elgesio manieros politikos veteranė pelnė populiarią pravardę „Mutti“, t. y. mamytė.

Jos išėjimas bus didelis pokytis daugeliui jaunų žmonių.

„Merkel visada buvo šalia. Laikiau savaime suprantamu dalyku, kad ji viskuo pasirūpins“, – sakė 28 metų technikas iš Kelno Robertas Mally.

26 metų biologijos studentė iš Berlyno Maria Elliott mano, kad A. Merkel „gerai valdė krizes“.

„Ji darė stiprų įspūdį ir spinduliavo saugumo atmosferą“, – sakė ji.

Vis dėlto daugelis jaunesnių šalies gyventojų sako, kad atėjo laikas naujai vyriausybei be CDU.

„Būtų puiku, jei ateitų nauja partija, o gal tiksliau, nauja koalicija“, – sakė R. Mally, ragindamas daugiau dėmesio skirti klimato krizei ir nelygybei.

Jų balsai gali turėti realios įtakos rinkimams, kurių rezultatas kol kas nenuspėjamas, nes CDU tik nežymiai atsilieka nuo socialdemokratų (SPD), o žalieji yra trečioje vietoje.

Nors jaunimas nesigailės, kad A. Merkel pasitraukė, yra vienas dalykas, už kurį M. Elliott liks jai dėkinga.

„Po 2015 metų mano mama ir patėvis įsivaikino mažametį afganų pabėgėlį“, – sakė ji. Šia prasme kanclerė turėjo „tiesioginės įtakos mano gyvenimui, ir labai teigiamos“, pridūrė ji.