Po Antrojo pasaulinio karo Japonija tapo viena taikiausių pasaulio šalių. Deja, šalia Japonijos sienų vis garsiau žvanga ginklai. Galbūt Tekančios Saulės šalis pagaliau keis užsienio ir saugumo politikos prioritetus?

Permąsto gynybos politiką

JAV, Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja – branduolinės valstybės iš visų pusių supa Japoniją ir Pietų Korėją. Antai dažnas Pietų Korėjos gyventojas laiko savo šalį „tunu tarp banginių“.

Japonija, regis, turėtų jaustis panašiai. Šalis teturi 240 tūkst. karių, o aplinkinės šalys juos skaičiuoja milijonais.

JAV dienraštis „The New York Times“ retoriškai paklausė: „Japonija nusigręžia nuo pacifizmo?“ Leidinys pabrėžė, kad ginčai su Kinija dėl salų Rytų Kinijos jūroje ir nuolatiniai Šiaurės Korėjos grasinimai verčia Japonijos lyderius permąstyti saugumo ir užsienio politiką.

Neseniai Shinzo Abe, naujasis Japonijos premjeras, pirmąsyk po 11 metų pertraukos padidino gynybos biudžetą.

Prieš tai Japonija įsigijo naujų karinių laivų, modernių naikintuvų. Kodėl? Akivaizdu, kad situacija regione – nesaugi.

„Pastaruoju metu vyksta rimtas Japonijos saugumo politikos permąstymas“, – komentavo Satoshi Morimoto, buvusios Japonijos vyriausybės gynybos ministras, vienas iš naujosios Japonijos saugumo politikos architektų.

Žmonių nuomonė kinta

Tiesa, iki šiol japonams net nepriimtina galvoti apie galimybę užpulti kurią nors šalį.

1954 m. sukurtos šalies gynybos pajėgos pagal šalies konstituciją gali tik ginti šalį. Net karinės pratybos, kuriose kartu su amerikiečiais japonų kariai mokėsi surengti mažytės apimties puolamuosius veiksmus, buvo praėjusiais metais sustabdytos, nes tokiam scenarijui pasipriešino Okinavos salos gyventojai.

Tiesa, japonų nuomonė kinta. Nors vyriausybės kritikai pabrėžia, kad Shinzo Abe neturėtų siekti prastumti agresyvesnės politikos linijos, visuomenės apklausos rodo, kad jo laikysena – populiari.

Praeities nuoskaudos gyvos

Ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu Japonija 240 tūkst. karių turinčias gynybos pajėgas bando padaryti panašias į Amerikos kariuomenę.

Shinzo Abe net pareiškė, kad šalies konstitucijos 9 straipsnis, karines pajėgas Japonijai leidžiantis naudoti tik gynybai, turėtų būti interpretuojamas plačiau nei iki šiol, o gal net pakeistas.

Apie griežtesnę poziciją kalbėjo ir buvęs Japonijos premjeras Naoto Kanas. Diskusijos dėl gynybos politikos Tokijuje suaktyvėjo po to, kai Šiaurės Korėja surengė kelias provokacijas prieš kaimynę Pietų Korėją.

Visgi, nors Pchenjanas grasina tiek Seului, tiek Tokijui, vargu ar Pietų Korėjoje Japonijos militarizacija būtų vertinama teigimai, ką jau kalbėti apie Kiniją ar Rusiją.

Kad ir kaip būtų, situacija regione verčia japonus mąstyti, ar šalis ateityje bus saugi, jei ją gins silpna kariuomenė.

Kinijos gynybos biudžetas per pastaruosius dešimt metų išaugo keturis kartus, Rusijos – mažiau, tačiau irgi auga.

Galiausiai Šiaurės Korėja jau trečiąsyk išbandė branduolinį užtaisą, o sąjungininkių JAV lėšų suma gynybai mažėja. Visa tai skatina japonus sukti galvą.

Tačiau griežtos linijos kritikai pabrėžia, kad saugumo situacija aplinkui Japoniją neturėtų būti pretekstas ginkluotis.

Taip pat kritikai pabrėžia, kad Japonija neturėtų pamiršti karo nuoskaudų – 2,3 mln. žuvusių japonų karių, 800 tūkst. civilių ir, žinoma, Hirošimos bei Nagasakio. Taip pat tų 20 mln., kurie žuvo per Antrąjį pasaulinį karą Azijoje.

C.Kennedy – JAV ambasadorė Japonijoje?

Japonai sveikino žinią, kad JAV ambasadore Japonijoje gali tapti nužudytojo prezidento Johno F.Kennedy dukra 55 metų Caroline Kennedy. Pasak neoficialių šaltinių, C.Kennedy, kuri viešai parėmė dabartinį JAV prezidentą Baracką Obamą, seniai buvo minima kaip kandidatė į šiltą postą Tokijuje. Anot vieno B.Obamos administracijos pareigūno, C.Kennedy jau beveik yra perėjusi atranką. O Japonijos vyriausybės atstovas sakė, kad šaliai būtų didelė naujiena, jeigu buvusio JAV vadovo dukra būtų paskirta ambasadore. JAV egzistuoja tradicija, kad į ambasadoriaus postą Japonijoje siunčiamas garsus JAV visuomenėje žmogus. Tarp ankstesnių ambasadorių Tokijuje yra buvęs viceprezidentas Walteris Mondale’as ir buvę senatoriai Mike’as Mansfieldas bei Howardas Bakeris.

Tiesa, ekspertai pastebi, kad C.Kennedy ambasadorės postą užimtų diplomatiškai labai rizikingu metu, kai Šiaurės Korėja svaidosi kariniais grasinimais JAV ir jų svarbiems partneriams regione. Tai paskatino kalbas, kad vietoj C.Kennedy į Tokiją veikiausiai bus pasiųstas koks nors labiau patyręs diplomatas. Tačiau C.Kennedy galimybes gali padidinti tai, kad JAV valstybės sekretoriumi tapo Johnas Kerry – artimas Caroline mylimam dėdei, velioniui senatoriui Edwardui Kennedy, politikas.

C.Kennedy, kurią daug amerikiečių atsimena kaip tragedijos paliestą mažą mergaitę per jos tėvo laidotuves 1963 m., 2008 m. sukėlė pasipiktinimą buvusios valstybės sekretorės Hillary Clinton stovykloje, kai 2008 m. viešai parėmė B.Obamą. Jeigu ji bus paskirta ambasadore ir jeigu jos paskyrimą patvirtins Senatas, C.Kennedy pakeis dabartinį JAV ambasadorių Japonijoje Johną Roosą, buvusį B.Obamos kampanijos rėmėją.

Ar Japonija imsis ginklo?

Tomas Janeliūnas, VU TSPMI docentas

Visiškai įmanoma, kad keičiantis tarptautinei aplinkai gali keistis ir Japonijos užsienio politikos bei saugumo principai. Visų pirma – dėl agresyvesnių Šiaurės Korėjos veiksmų, bet taip pat ir dėl kitų svarbių pokyčių. Tarp jų svarbiausi – JAV saugumo garantijų patikimumo mažėjimas, atsižvelgiant į didžiulį JAV gynybos biudžeto karpymą ir, antra, į Kinijos karinių pajėgumų augimą. Kartu šios tendencijos gali versti Japoniją peržiūrėti savo saugumo užtikrinimo principus. Tačiau tai negali įvykti per trumpą laiką, nes tiek biudžetiniai įsipareigojimai ir planavimai, tiek visuomenės bei politikų suvokimas nepasikeis per naktį. Vis dėlto Japonija gali įsitraukti į savotiškas regiono ginklų varžybas, jei matys, kad pasikliovimas vien JAV apsauga po truputį eina į pabaigą.

Algis Povilas Kasperavičius, VU Istorijos fakulteto docentas

Japonija visuomet pasižymėjo karingumu, taip pat ypatingu žiaurumu nukariautose teritorijose. Visgi buvo laikotarpių, kada Japonija buvo taiki. Nuo XVII a. pradžios Japonija tapo visiškai izoliuota. Šalis neįsileisdavo užsieniečių, prekyba vykdavo su olandais ir tik viename uoste. Net buvo nustatytas skaičius laivų, kurie gali atplaukti. Tuo metu jokios ekspansijos nebuvo. Japonijos atsivėrimas įvyko spaudžiant Vakarų valstybėms. Jos siekė plėtoti prekybą su Japonija. Pamažu prasidėjo tam tikras Japonijos europėjimas. Japonija XX a. pradžioje tapo didžiąja valstybe. Ji nugalėjo kare Rusiją ir pamažu plėtė savo valdas. Kulminacija buvo Antrasis pasaulinis karas. Tačiau karas prieš JAV buvo tikrų tikriausia beprotybė. Didžiulis smūgis japonams buvo branduolinis bombardavimas. Bet šalis buvo sėkmingai atstatyta. Nors išlaikė savitumą, Japonija labai modernizavosi. Abejotina, kad Japonija taps agresyvia. Juk Kinija vargu ar būtų kariniu požiūriu pavojinga japonams, veikiau ekonominiu, finansiniu aspektu. Aišku, gali būti įvairių samprotavimų, įvairių pareiškimų, tačiau abejotina, kad Japonija pasikeis. Žinoma, Japonija galėtų įsigyti branduolinį ginklą, tačiau ji tiek yra įsipareigojusi jo neturėti, tiek psichologiškai vargu ar norėtų turėti, – prisiminkime vien Hirošimos ir Nagasakio tragedijas.