Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje Baltarusijos žiniasklaidos atstovai pristatė bendrą žiniasklaidos padėtį šalyje.

„Šitas variantas (persikelti į užsienį – BNS) tikrai yra darbotvarkėje. Norime tęsti darbą, ne visi darbuotojai besąlygiškai sutinka persikelti, ne visi sutinka apskritai iš šalies išvykti. Kol kas nemaža dalis žmonių, kurie nori atsigauti tiek psichologiškai, tiek apskritai atstatyti sveikatą, kalbant apie tą spaudimą redakcijai“, – BNS paklaustas apie tokią galimybę sakė vienas iš portalo įkūrėjų Kirilas Valošinas.

Apie darbuotojų sulaikymus ir portalo uždarymą tut.by socialiniuose tinkluose pranešė antradienį. Pasak K. Valošino, sulaikyta 15 su leidiniu susijusių darbuotojų, įskaitant direktorę Liudmila Čekiną, vyriausiąją redaktorę Maryną Zolatavą, redaktorę Olga Loiko, žurnalistę Jeleną Tolkačiovą, buhalterę, informacinės sistemos administratorius ir kt.

Portalo įkūrėjo Juro Zisero našlei Julijai Čarniauskajai ir jos dukrai Jevgenijai taikomas namų areštas.

Pasak K. Valošino, darbuotojams nepateikiami jokie kaltinimai ir tikimasi, kad po 10 dienų sulaikymo jie bus paleisti.

Portalo steigėjas patvirtino, kad paimti ir portalo serveriai su visa informacija, o atsarginių kopijų nėra, tad kol kas jo veiklos atstatyti nepavyks – naujienas toliau ketinama publikuoti socialiniuose tinkluose, taip pat galvojama sukurti vadinamąjį „veidrodinį“ tinklalapį kitu adresu, o blokavimo atveju, skaitytojai jį galėtų pasiekti naudojantis VPN paslaugomis, t. y. apeinant režimo nustatytus ribojimus.

„Ar norint veikti „veidrodiniu“ būdu prisieis persikelti daliai komandos – sunku pasakyti, bet pakartosiu, tokio varianto neatmetu“, – sakė jis.

Baltarusijos Generalinė prokuratūra tvirtino, esą nustatyta daugybė visuomenės informavimo priemonių įstatymo pažeidimų, įskaitant draudžiamos informacijos paskelbimą virtinėje publikacijų tut.by portale. Straipsniuose buvo pateikiama neregistruoto Baltarusijos solidarumo fondo (BYSPOL), renkančio lėšas nukentėjusiems nuo Minsko autoritarinio režimo represijų, informacija. Pasak prokuratūros, įstatymai draudžia skelbti „organizacijų, neužregistruotų valstybės nustatyta tvarka, informaciją“.

Tai besąlygiškai yra nužudymo aktas valdžios nekenčiamo žiniasklaidos kanalo, kuris visada teisingai, atvirai ir kiek įmanoma operatyviai publikuodavo informaciją apie šalies įvykius, kai kada rizikuodami gyvybe ir laisve.

K. Valošinas sako, kad Finansinių tyrimų departamentas valstybinėje žiniasklaidoje taip pat pranešė įtariantis, kad portalas, neturėdamas tam teisės, naudojosi mokestinėmis privilegijomis, skirtomis aukštųjų technologijų įmonėms.

„Tai yra pakankamai netikėtas mums pareiškimas, kadangi tut.by yra aukštųjų technologijų parko narys nuo 2019-ųjų, kaip ir visi kiti rezidentai, pristatėme savo verslo planą, jį ilgai tikrino, keliskart perdarė, jį patvirtino ekspertų komisija (...). Jokių pretenzijų iki gegužės 18-osios nebuvo“, – sakė jis.

„Tai besąlygiškai yra nužudymo aktas, nepabijosiu, valdžios nekenčiamo žiniasklaidos kanalo, kuris visada teisingai, atvirai ir kiek įmanoma operatyviai publikuodavo informaciją apie šalies įvykius, kai kada (...) rizikuodami gyvybe ir laisve“, – tvirtino K. Valošinas.  

Sulaikyta per 500 žurnalistų

Pasak Baltarusijos žurnalistų asociacijos vicepirmininko Baryso Hareckio, nuo praėjusios vasaros pabaigos, kilus neramumams po prezidento rinkimų, kurių laimėtoju paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, šalyje užfiksuota daugiau nei 550 žurnalistų sulaikymų, daugiau nei 80 jų patyrė smurtą – buvo sumušti ar sužeisti guminėmis kulkomis.

„Šiuo metu Baltarusijoje 27 žiniasklaidos srities darbuotojai yra nelaisvėje. Apie dešimt žurnalistų sulaikyti iškėlus baudžiamąsias bylas anksčiau, kai kuriems iškeltos administracinės bylos, taip pat yra kolegos, sulaikyti iškėlus bylą tut.by“, – sakė B. Hareckis.

Anot jo, represijos „tęsiasi ir stiprėja“, nuo pernai rugpjūčio užblokuota prieiga šalyje prie per 50 socialinių-politinių bei žiniasklaidos tinklalapi, nors jie patys nėra uždaryti – tinklalapiai keliskart keitė savo internetinį adresą, buvo iš naujo blokuojami.

B. Hareckio duomenimis, nebeveikia aštuoni nevyriausybiniai spaudos leidiniai, dalis jų uždaryti, dalis negali veikti, nes jų nebėra galimybės spausdinti arba juos platinti atsisako valstybinė platinimo sistema.