Nori saugių jūros kelių

Po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO Baltijos jūra vis labiau bus pritaikoma kaip vidinė aljanso jūra.

Švedijos gynybos ministerijos vadovas Peteris Hultqvistas teigė, kad jei visi, išskyrus Rusiją, Baltijos jūros regione taps NATO nariais, tai suteiks tvirtą poziciją kontroliuoti jūrų kelius ir oro erdvę. Tai tarsi netiesioginis atsakas Rusijai, kad jos įtaka ir galia ateityje Baltijos jūroje smarkiai mažės.

Kolegai iš Švedijos pritarė Danijos gynybos ministerijos vadovas Mortenas Bodskovas. Jo teigimu, "pastaruoju metu suaktyvėjo Rusijos aktyvumas Baltijos jūroje, ką liudija kitų Baltijos šalių oro erdvės ir teritorijų pažeidimai". Jo nuomone, atsakymas į Rusijos provokacijas turi būti dar stipresnis NATO Baltijos šalių bendradarbiavimas.

Tokiu bendradarbiavimu ypač suinteresuota Suomija.

Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas akcentavo, kad jo šaliai ypač svarbūs atviri ir saugūs jūrų keliai, nes šalia Rusijos esanti Suomija logistikos ir transporto atžvilgiu jaučiasi kiek "atskirta" nuo likusios Europos.

Apginkluos Baltijos salas

Tokios mintys skambėjo Baltijos ir Šiaurės jūros šalių gynybos ministrų susitikime Švedijos Gotlando saloje, kariniame dalinyje netoli Visbio.

Susitarta, kad ateityje bus stiprinamas Baltijos jūros Gotlando salos karinis potencialas. Ši sala turėtų tapti savotiška Baltijos jūros centrinės dalies "tvirtove". Joje būtų dislokuotos papildomos karinio jūrų laivyno pajėgos.

Jos užtikrintų jūrų laivybą Baltijos jūroje tuo atveju, jei joje įvyktų kokie nors kariniai konfliktai. Kai Baltijos jūros regione yra karinga ir kaimynų atžvilgiu agresyviai nusiteikusi Rusija, konfliktų grėsmė regione gerokai didėja.

Susitarta, kad ateityje bus stiprinamas Baltijos jūros Gotlando salos karinis potencialas.

Gotlando saloje Švedija planuoja atkurti Šaltojo karo metais buvusius karinius padalinius, kurie po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo likviduoti. Pažadėta, kad Gotlando saloje bus įkurdintas Švedijos patrulinių laivų laivynas.

Rusijos invazija į Ukrainą paskatino apginkluoti ir dar vieną Baltijos jūros salą. Danija jau sustiprino gynybą Bornholmo saloje. Joje dislokuoti du naikintuvai F-16 ir papildomas karių padalinys.

Pastaruoju metu Baltijos jūroje padaugėjo bendrų NATO karinių pratybų. Regione lankosi dideli JAV, Didžiosios Britanijos laivai. Neseniai ir Klaipėdoje apsilankė vienas iš JAV lėktuvnešių, kuris pritaikytas gabenti karinius sraigtasparnius.

Juodosios jūros pavyzdys

Didindamos karinę galią Baltijos jūroje, NATO šalys įdėmiai analizuoja situaciją Juodojoje jūroje.

Niekas nenori, kad nenormali situacija, kokia susiklostė Juodojoje jūroje, kai Rusija užblokavo jos vidinę krovininę laivybą, būtų ir Baltijoje.

Baltijos jūroje yra kiek kitokia situacija nei Juodojoje jūroje. Baltijoje Rusija negali dominuoti, nes ji turi mažiausią Baltijos jūros pakrantės liniją – 83 km ties Kaliningrado sritimi. Ji yra netgi mažesnė nei Lietuvos pakrantė, kuri oficialiai yra 91 km. Tiesa, Rusija dar turi dalį pakrantės Suomijos įlankoje su dalimi Narvos, taip pat Nevos ir Vyborgo įlankų dalimis.

Pati Rusija skelbiasi, kad ji iš 7 tūkst. kilometrų Baltijos jūros pakrantės kontroliuoja 7 proc., įskaitant ir įlankas. Ar iš tiesų taip yra, galima ir suabejoti, nes Rusija mėgsta išpūsti skaičius. Vienur rašoma, kad jos pakrančių ilgis Baltijos jūroje su įlankomis yra 500 km, o kitur – jau net 660 km.

Jei Baltijos jūros pakrantė ties Kaliningrado sritimi yra 83 km, tai Rusijos pakrantė prie Suomijos įlankos turėtų siekti apie 420 km. Tai maždaug atitiktų tuos 7 proc., apie kuriuos skelbia pati Rusija.

Didžiausia dalis (apie 32 proc.) Baltijos jūros pakrantės priklauso Švedijai, 14 proc. – Suomijai. Kol Švedija ir Suomija buvo neutralios šalys, NATO priklausė apie 47 proc. Baltijos jūros pakrantės. Kai Švedija ir Suomija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje apsisprendė tapti NATO narėmis, bendras aljanso plotas Baltijos jūros pakrantėje išaugo iki 93 proc.