Klaipėda įveikė Rygą

Klaipėdos uoste 2016 metais buvo krauta 40,07 mln. tonų krovinių. Šis skaičius dar buvo tikslinamas. Galutinius rezultatus su komentarais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja skelbti sausio 19 dieną.

Faktas, kad pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje pavyko peržengti 40 mln. tonų krovą. Ir pirmą kartą jis tapo lyderiu tarp kitų rytinės Baltijos jūros šalių uostų.

„Tai yra didžiulis uosto krovos kompanijų įdirbis ir nuopelnas bei nuolatinės, ypač pastaraisiais metais atliktos Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą, kurios svariai prisideda prie gerų rezultatų“, – komentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Labiausiai 2016 m. Klaipėdos uoste augo naftos, suskystintųjų gamtinių dujų, konteinerių, jūrų keltais gabenamų krovinių krova.

Iš rytinės Baltijos jūros šalių uostų labiausiai prie Klaipėdos priartėjo Rygos uostas. Jo 2016 metų krova siekė 37,1 mln. tonų. Ši Rygos uosto krova yra net 3 mln. tonų mažesnė nei 2015 metais. Taip pat ji mažesnė nei 2014 metais. Nepaisant to, Rygos uosto administracija 2016 metus laiko sėkmingais. 2015 metais buvo prognozuota, kad dėl rusiškų tranzitinių krovinių, pirmiausia anglių ir naftos produktų netekties, Rygos uosto krova sumažės 10 proc. Realiai ji krito 7,5 proc. Ypač optimistiškai Rygos uosto vadovybę nuteikė paskutinysis 2016 metų mėnuo. Per gruodį Rygos uoste krautas rekordinis 3,7 mln. tonų krovinių kiekis. Lėmė tai, kad dėl pasaulinėje rinkoje padidėjusių anglių kainų, per gruodį jų Rygoje krauta net 1,6 mln. tonų. Tai didžiausias per mėnesį krautas anglių kiekis per visą Rygos uosto istoriją.

2016 metais Rygos uoste krauta 13,3 mln. tonų anglių (8,5 proc. mažiau nei pernai), 8,1 mln. tonų naftos produktų (23,1 proc. mažiau nei pernai), 385,9 tūkst. TEU konteinerių (8,6 proc. daugiau nei pernai), 2,8 mln. tonų trąšų (+8,7 proc. tai yra didžiausias trąšų kiekis kada nors krautas Rygos uoste), 1,3 mln. tonų grūdų (+23,6 proc.). Rygos uoste 2016 metais aptarnauta net 10,5 proc. daugiau keleivių (iš viso 582 tūkst.), 5,3 proc. daugiau gabenta ro ro krovinių.

Lenkia ir investicijomis

Galima tikėtis, kad ir 2017 metais Klaipėdos uostas išliks lyderiu tarp rytinės Baltijos uostų. Bent jau apie tai galima spręsti pagal 2017 metų prognozes.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus yra teigęs, kad dėl didėjančios konkurencijos rytinėje Baltijos jūros pakrantėje 2017 metais krova Klaipėdos uoste planuojama panašiame lygyje kaip 2016 metais. Uoste tikimasi trąšų krovos augimo bei išlaikyti 2016 metais išaugusius naftos produktų, konteinerinių bei ro-ro (jūrų keltų) krovinių srautus. Tačiau 2018-2020 metais Klaipėdos uosto krovos prognozės yra su augimo tendencijomis. Uosto direkcija planuoja įgyvendinti naujus infrastruktūros investicinius projektus. Tai padidintų krovinių srautą papildomais 8,7 mln. tonų krovinių.

Klaipėdos uostas 2017 metais į infrastruktūros vystymą planuoja investuoti 36,6 mln. eurų. Bendrai 2017-2020 m. laikotarpiui suplanuotos net 406 mln. eurų investicijos

Pagal oficialiai paskelbtas Rygos uosto prognozes 2017 metams planuojamos 8 proc. mažesnė krova nei 2016 metais. Rygos uosto krova 2017 metais sieks apie 33 mln. tonų. Toliau prognozuojamas rusiškų krovinių mažėjimas Rygos uoste. Pagal šio uosto administracijos prognozes, 2017 metais apie 20 proc. sumažės naftos produktų, apie 18 proc. anglių krova. Bet baigiantis 2016 metams gerokai padidėjusi Rygos uosto anglių krova šio uosto administracijai kelia iliuzijų, kad gal planuojamas 8 proc. krovos kritimą pavyks sušvelninti.

2017 metais Rygos uoste planuojama toliau didinti keleivių, ro ro krovinių kiekį. Taip pat Rygos uostas planuoja didinti konteinerių kiekį.

Oficialiai skelbiama, kad 2017 metais į Rygos uosto vystymą bus investuota 19,48 mln. eurų. Iš jų 8,23 mln. eurų numatyta infrastruktūros gerinimui Krivu sala krovos komplekse, 6 mln. eurų uosto gilinimui, likusi dalis krantų tvirtinimui, privažiavimo į uostą gerinimui. Bendrai 2017 metais planuojamos investicijos į Rygos uostą bus apie 12 proc. mažesnės nei 2016 metais.

Tragiški terminalų apkrovimai

Pagal krovos apimtis 2016 metais trečioje vietoje įsitvirtino Talino uostas. Jo krova per 2016 metus krito 10 proc. ir siekė 20,1 mln. tonų. Jungtiniame Talino uoste per Mugos kompleksą krauta 11,7 mln. tonų, Paldiski 4,3 mln. tonų, senąjį Talino uostą, vadinamą „Vanasadam“ – 3,9 mln. tonų. Paljasari uoste krauta 140 tūkst. tonų, Saaremaa saloje – 18 tūkst. tonų.

Labiausiai Talino uostas jau ne pirmus metus kenčia dėl drastiškai mažėjančios naftos ir jos produktų krovos, kuris visada buvo pagrindinis Talino uosto krovinys. 2016 metais jungtiniame Talino uoste krauta 9,4 mln. tonų naftos ir jos produktų. Tai net 26 proc. mažiau nei 2015 metais.

Skirtingai nei aplinkiniuose uostuose Taline 3 proc. mažiau krauta ir konteinerių. Iš viso 202,3 tūkst. TEU. Tačiau skaičiuojant tonomis krovinių kiekis konteineriuose netgi augo 2 proc. – iki 1,8 mln. tonų. Net 5 proc., iki 4,5 mln. tonų augo jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis, ir net 27 proc. iki 3,7 mln. tonų birių krovinių kiekis.

Nepaisant ir toliau mažėsiančios naftos ir jos produktų krovos Talino uosto administracija planuoja išlaikyti 2017 metų krovos kiekį iki 20 mln. tonų.

Tarp rytinės Baltijos jūros šalių tiek tonomis (-3,7 mln.), tiek procentais (-16,44 proc.) labiausiai smuko Venstpilio uosto krova. Ji siekė 18,8 mln. tonų, kai 2015 metais buvo 22,5 mln. tonų. Lėmė dėl Rusijos krovinių perorientavimo į savus uostus smarkiai sumažėjusi naftos produktų ir anglių krova. Kai kurie Ventspilio uosto krovos kompleksai, kaip „Ventspils nafta terminals“, „Baltic Coal terminal“, „Ventbunkers“ dirba vos ketvirtadaliu ar trečdaliu savo pajėgumų. Labiausiai nukentėjo šio uosto krovos kompanija „Kalija parks“. Ji per visus 2016 metus krovė vos 380 tūkst. tonų krovinių, kas sudaro vos 6 proc. jos pajėgumo.

Bene vienintelis kompleksas, kuris 2016 metais didino Ventspilio uosto krovą, buvo keleivių ir krovinių terminalas. Iš Ventspilio į Švedijos Nyneshamną ir Vokietijos Travemiundę einančiose Stena Line jūrų keltų linijose gabenta 13 proc. daugiau krovinių ir 9 proc. daugiau aptarnauta keleivių. Krovinių kiekis siekė per 2 mln. tonų, keleivių skaičius 179,97 tūkst. Tikėtina, kad ro ro krovinių ir keleivių kiekis Ventspilio uoste ir toliau augs. Nuo 2017 metų planuoja veiklą pradėti dar vienas keltų operatorius „Swedish Orient Line“.

2016 metais Ventspilio uoste nežymiai kilo tik kelių atskirų krovinių, kaip mediena, geležies rūda, krova. Išskirtiniai metai buvo ir tuo, kad Ventspilio uoste pradėjo veikti du nauji krovos terminalai – „Eurohome Latvija“ (krovė 341 tūkst. t ketaus) ir „Overseas Estates“ (krovė 17 tūkst. tonų palmių aliejaus).

Iš trijų Latvijos uostų vienintelė Liepoja pasiekė teigiamą 2016 metų krovos rezultatą. Ji krovė 5 mln. 679 tūkst. tonų. Tai 1,2 proc. daugiau nei pernai. Liepojos uoste, skirtingai nei Rygoje ar Ventspilyje, nebuvo masinių rusiškų krovinių. Didžiausią kiekį krovinių (2 mln. 877 tūkst. tonų) Liepojos uoste sudaro grūdai. Šiemet jų krova 0,8 proc. mažesnė nei pernai. Toliau pagal krovos kiekius sekė statybinės medžiagos (496,4 mln. tonų), mediena (370,4 tūkst. tonų), nafta ir jos produktai (326,4 tūkst. tonų). Skirtingai nei aplinkiniuose uostuose Liepojoje 2016 metais mažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių ir keleivių.

Kroviniai Ukrainoje ir Rusijoje

Nuo rusiškų krovinių iš dalies buvo priklausomi ir Ukrainos uostai. Juose 2016 metais krova sumažėjo 8,9 proc. Iš viso Ukrainos uostuose krauta 131,99 mln. tonų. Ukrainos uostų tranzitas 2016 metais siekė 10,37 mln. tonų. Jis buvo net 34,8 proc. mažesnis nei pernai. Ukraina per savo uostus pagrinde krauna eksportinius krovinius. Jų kiekis siekė net 100,39 mln. tonų. Ukrainos eksportas per savus uostus buvo 3,3 proc. didesnis nei 2015 metais. Bendrą Ukrainos uostų krovos mažėjimą lėmė 10,8 proc. mažesnis importas. Jis siekė 16,01 mln. tonų. Akcentuojama tai, kad 2016 metais Ukrainoje gerokai net 24 proc. iki 588,5 tūkst. TEU išaugo konteinerių krova

Daugiausiai krovinių Ukrainoje krauna Odesos uostas – 25,22 mln. tonų. Jo krova šiemet mažesnė 1,4 proc. Odesos uostas 2015 metais krovė net 479,9 tūkst. TEU konteinerių (+28 proc. palyginti su 20145 metais). Tai sudaro beveik 82 proc. visų Ukrainoje krautų konteinerių.

Bendra Rusijos Baltijos jūros uostų krova didėjo apie 2,5 proc. Žinant, kad tarp ES ir Rusijos vis dar taikomos prekybinės sankcijos, tai laikoma neblogu rezultatu. Baltijos uostai yra pagrindiniai, per kur keliauja Vakarų Europos šalių kroviniai. Per Rusijos Baltijos uostus kraunama apie trečdalis visos Rusijos uostų krovinių.

Akcentuojama, kad po to, kai buvo pastatytas Ust Lugos uostas jis nuo Sankt Peterburgo nutraukė dalį krovinių. Tačiau 2016-ieji Sankt Peterburgui buvę atsigavimo metai. Jo krova perimant dalį krovinių iš rytinės Baltijos uostų, pradėjo augti. Ypač akcentuojama auganti konteinerių krova. 2016 metais pradėjo veikti šalia Sankt Peterburgo esantis Bronkos uostas. Jis laikomas Sankt Peterburgo uosto dalimi. Bronkoje per metus krauta beveik 40 tūkst. TEU konteinerių. Tai yra menkas rezultatas. Jis nesiekė ir dešimtadalio šio komplekso krovos galimybių.