Pereiti į pagrindinį turinį

Bandys išvengti tranzito per Lietuvą

2015-07-27 17:00

Rusijoje audžiami planai, kaip išvengti krovinių tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvą. 

Bandys išvengti tranzito per Lietuvą
Bandys išvengti tranzito per Lietuvą / „Marinetarffic.com“ nuotr.

Rusijoje audžiami planai, kaip išvengti krovinių tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvą. 

Geležinkeliečių laivynas

Vienas iš tokių planų yra Rusijos geležinkelių monopolistei „RŽD“ („Rosijskaja železnaja doroga“) perduoti jūrų vežėjo funkcijas jau veikiančiai jos dukterinei bendrovei „BFI“ („Black Sea Ferry and Investment“).

Tai reikštų, kad pinigų turinti „RŽD“ užsakytų ir pastatytų naujus jūrų keltus ir juos pagal čarterio sąlygas perduotų naudoti savo dukterinei bendrovei „BFI“. Kol jūrų keltų linijos įsitvirtintų rinkoje „RŽD“ netgi subsidijuotų krovinių gabenimą jūrų keltais.

Jau dabar „BFI“ vykdo krovinių gabenimą jūrų keltais verslą Baltijos ir Juodojoje jūrose. Ši bendrovė registruota Maskvoje. 51 proc. jos akcijų valdo „RŽD“, 49 proc. „RŽD“ dukterinė bendrovė „RŽD logistic“.

Šiuo metu „BFI“ turi jūrų keltus „Baltijsk“ „Petersburg“ ir BFI-1. Pirmasis plaukioja linijoje tarp Ust Lugos ir Baltijsko, antrasis tarp Ust Lugos, Baltijsko ir Zasnico. Keltas „BFI-1“ aptarnauja linijas Juodojoje jūroje.   

Seni ir lėti keltai

Ust Lugos ir Baltijsko liniją aptarnaujantis keltas „Baltijsk“ yra senas (statytas 1984 metais), lėtas (14 mazgų – apie 22 km/h), nedidelės talpos (gali priimti 1940 metrų automobilių arba 115 vagonų). Jame nėra vietų keleiviams. Ilgai net 36 valandas trunka jo plaukimas tarp Ust Lugos ir Baltijsko. Sąlyginai ilgai net po 14 valandų trunka jo iškrovimai tiek Ust Lugoje, tiek Baltijske.

30 metų keltas „Petersburg“ yra kiek greitesnis (15,8 mazgai apie 25 km/h), bet mažesnis. Jis gali priimti 1750 metrų automobilių ir 49 vagonus. Jis greičiau ir pakraunamas – maždaug per 12 valandų. Tačiau plaukimo laikas maršrute tarp Ust Lugos ir Zasnico yra labai ilgas – net 46 valandos.

Šių keltų įtaka Rusijos krovinių tranzitui per Lietuvą kol kas didesnės įtakos neturi. Tačiau bendras krovinių gabenimas geležinkeliais per Lietuvą šiemet mažėjo. Tai labiau lėmė gerokai kritusi Kaliningrado uosto krova. Konteinerių krovos kritimas šiame uoste šiemet yra didžiausias Baltijos jūros regione.

Svajonės vertos milijardų

Rusija siekia mažinti Lietuvos įtaką aprūpinant Kaliningrado sritį. Todėl ir pradėtos realios kalbos apie „BFI“ laivyno stiprinimą.

Naudojantis „RŽD“ lėšomis, siūloma statyti pradžioje tris, o vėliau dar tris jūrų keltus, kurie nuolat kursuotų linijoje tarp Ust Lugos ir Baltijsko. Tai turėtų būti greitesni (ne mažiau 21 mazgo – apie 33 km/h), pritaikyti gerokai greitesniam iki 3 val. iškrovimui abiejuose uostuose.

Toks laivynas per metus tarp Ust Lugos ir Baltijsko gabentų apie 42 tūkst. vagonų. Ekspertų vertinimu, tai beveik aprūpintų Kaliningrado srities poreikius.

Didžiausia problema yra lėšos tokių keltų statybai. Pinigai nemaži – vieno kelto statyba kainuotų apie 60 mln. eurų. Kaip tik eurų šiuo metu Rusijai labiausiai trūksta. Svarstomos galimybės keltus statyti Kinijoje, nes Rusija su ja yra pasirašiusi tarpusavio bendradarbiavimo sutartis ir gali atsiskaityti rubliais. Tai kainuotų apie 22 milijardus rublių.  

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų