Stebuklingai pagijęs italas gali būti vienas svarbiausių liudininkų kanonizuojant Joną Paulių II. Tik yra du keblumai: jis yra komunistas ir jam nepatinka Bažnyčia, rašo vokiečių žurnalas "Der Spiegel".

Pažintis kirpykloje

"Aišku, aš tuomet sakiau Wojtyłai, kad esu komunistas. Jis manęs nesmerkė. Natūralu, juk niekas nenori pyktis su savo kirpėju, ypač kai yra skutamas. Aš teisus, Alberto? – juokavo Giovanni Vecchio, švelniai braukdamas skustuvo peiliuku klientui per kaklą. – Netgi būsimas popiežius."

61 metų italui teko skusti Karolį Wojtyłą. Tai buvo 1976 ar 1977 m., kai jis dirbo kirpykloje šalia Vatikano.

"Jis nelabai pažinojo šios vietos, kalbėjo su akcentu. Pamaniau, kad jis darbininkas imigrantas, koks pats anksčiau buvau", – prisiminė G.Vecchio. Vyrai pabendravo vokiškai ir itališkai, ir netrukus kirpėjas suprato, kad po jo skustuvu sėdi kardinolas.

1978 m., kai virš Vatikano kilo balti dūmai, kirpėjas stovėjo Šv. Petro aikštėje. Išgirdęs pažįstamą akcentą jis tarė sau: "Aš jį pažįstu."

G.Vecchio, tvirtas vyras plika galva, atrodo lyg buvęs imtynininkas. Tačiau jis laiko šukas ir žirkles taip gracingai, tarsi peilį ir šakutę per iškilmingą vakarienę. Italo kirpykla yra tiesiog skylė sienoje, kur pristatyta veidrodžių. Skutimas čia kainuoja 5 eurus (17 litų), o kirpimas – 15 (52 litus). Specialios kainos taikomos kaimynams, nors į šią kategoriją patenka beveik kiekvienas.

Stebuklo liudininkas

G.Vecchio dabar tapo "miracolato", arba stebuklo liudininku. Nuo jo gali priklausyti, ar Jonas Paulius II bus kanonizuotas.

"Šventasis – nedelsiant!" – šaukė 2005 m. pavasarį Šv. Petro aikštėje susirinkę žmonės, kai bazilikoje gulėjo Jono Pauliaus II kūnas. Tačiau siekiant kanonizuoti, būtinas nuodugnus tyrimas, liudijimai ir stebuklas, registruotas ir patvirtintas atsakingų Vatikano pareigūnų.

Štai kodėl toks svarbus G.Vecchio ir vienas iš jo stuburo diskų, kuris daugiau nebekelia didžiulio skausmo.

Buvusio popiežiaus, prisidėjusio prie Sovietų Sąjungos žlugimo, aureolės šviesa krito ant buvusio darbininko imigranto ir Italijos komunistų partijos nario.

"Štai, – tarė jis, atkišdamas partinį bilietą. – Bilieto numeris 496145, Togliatti sekcija Sankt Georgene. Pasirašė Enrico Berlingueris (partijos lyderis – red. past.)."

G.Vecchio nešioja kūju ir pjautuvu papuoštą dokumentą savo piniginėje su dviem atvaizdais – Jono Pauliaus II ir Motinos Teresės.

"Tikėjimas yra viena, o politika – visai kas kita. Niekuomet nebuvau religingas ir dabar nesu, bet Wojtyła vedė mane už rankos", – paaiškino italas.

Matė ir šilto, ir šalto

G.Vecchio panašus į praeities reliktą, lygiai kaip išblukę kalendoriai ant jo kirpyklos sienų. Viskas čia primena kartoninių lagaminų laikus, kai skurdūs žmonės iš Pietų Italijos pradėjo migruoti į šiaurę. Kai kurie, kaip G.Vecchio, nukeliavo iki pat Sankt Georgeno Vokietijoje ir pradėjo dirbti gamyklose.

"Sankt Georgene dirbo maždaug 2,5 tūkst. užsieniečių, dauguma jų buvo italai, – praeities laikus prisiminė kirpėjas. – Beveik visi buvo komunistai. Tai buvo metai, kai išdygo Berlyno siena. Buvo nelengva."

G.Vecchio mylėjo Sankt Georgeną. Čia jis kirpo kitus darbininkus ir pradėjo kolekcionuoti fenus, skutimosi šepetėlius ir peiliukus. Ši kolekcija dabar puošia jo kirpyklos sienas.

Grįžęs į Romą G.Vecchio atidarė savo kirpyklą ir susipažino su lenkų dvasininku, kurį pradėjo matyti kasmet per Trijų karalių šventę. "Jis visuomet pažiūrėdavo į mane", – pasakojo italas.

Skausmas stebuklingai dingo

Prieš metus kirpėjas pajuto stiprius nugaros skausmus. Jis negalėjo normaliai vaikščioti, kirpti irgi buvo vis sunkiau. Nuvykęs į ligoninę vyras sužinojo, kad turi stuburo disko, esančio tarp antro ir trečio juosmens slankstelių, išvaržą.

2009 m. liepos 31 d. G.Vecchio buvo paguldytas į San Džovanio ligoninę operuoti. Vežamas per vestibiulį jis pamatė ant sienos kabančią Jono Pauliaus II nuotrauką.

"Tai buvo seniai daryta nuotrauka, tos pačios akys ir buvo įstrigusios man atmintyje", – sakė italas.

Magnetinio rezonanso tyrimas patvirtino diagnozę ir operacija buvo paskirta rugpjūčio 3-iąją. Tačiau kitą dieną įvyko sunkiai paaiškinamas dalykas.

"Aš pabudau, ir skausmo nebebuvo. Jis visiškai dingo! – pasakojo G.Vecchio. – Gydytoja Zaccagnini dar kartą atliko magnetinio rezonanso tyrimą ir nieko nerado. Ji sakė, kad netiki stebuklais, bet neturėjo jokio paaiškinimo tam, kas įvyko. O kai grįžau iš ligoninės, ant šaligatvio prie mano kirpyklos gulėjo Jono Pauliaus II nuotrauka."

Vatikanas atliks tyrimą

"Giovanni, tu buvai išrinktas", – tarė balsas iš už laikraščio kirpyklos kampe, kur savo eilės laukė trys pagyvenę klientai. Lankytojai dažnai juokauja, kad grįžti gyvam iš San Džovanio ligoninės jau tolygu stebuklui.

Juokai juokais, bet G.Vecchio šiandien nejaučia jokio skausmo. Kas kelias dienas jis nubėga 10–15 km miesto gatvėmis ir taip energingai sukinėja kirpyklos kėdę, lyg būtų keliasdešimčia metų jaunesnis.

G.Vecchio pranešė Vatikanui, kas jam nutiko. Vėliau jis buvo pakviestas į televiziją pasakoti savo istorijos.

Didvyriškos dorybės ir stebuklas yra dvi būtinos sąlygos, kad Jonas Paulius II būtų paskelbtas šventuoju. Stebuklu dažniausiai laikomas moksliškai nepaaiškinamas išgijimas, kurį turi išnagrinėti kelios komisijos.

Speciali gydytojų ir teologų komisija išanalizuos G.Vecchio ligos istoriją, palygins ankstesnes ir vėlesnes nuotraukas, išklausys įvairių ekspertų nuomones ir tuomet balsuos. Jeigu paaiškės, kad mokslas negali paaiškinti G.Vecchio išgijimo, šis atvejis bus paskelbtas stebuklu.