It uždaroje saloje

Uždarytų parduotuvių sala – taip dar visai neseniai kaimyninės valstybės vadino Belgiją. Šalies mažmenininkams nuo lapkričio 1-osios – jau antrą kartą per šiuos metus – vėl teko uždaryti visas nebūtinųjų prekių parduotuves. Belgijoje veiklą sustabdė ir barai, restoranai, kavinės, sporto klubai ir muziejai. Visi, kuriems leido aplinkybės, persikėlė prie darbo namuose, šalyje nuo 22 iki 6 val. ryto įsigaliojo komendanto valanda.

Ir visa tai – dėl efektyvesnės kovos su koronavirusu. Spalio 27 d. iš labiausiai Europoje COVID-19 paveiktų šalių sąrašo Čekiją išstūmė būtent Belgija. Tądien šalyje nustatytas 1 391 naujas šios infekcijos atvejis 100 tūkst. gyventojų.

Sprendimų priėmėjams teko sutikti, kad situaciją pataisyti gali tik griežčiausi sprendimai, todėl kai kuriais atžvilgiais antrasis belgų karantinas pasirodė esąs griežtesnis nei tas, kurį šių metų pavasarį matėme Lietuvoje.

Prasidėjus COVID-19 vajui, premjeras A.De Croo skelbia, kad, jei ES uždegs žalią šviesą, Belgija gyventojus skiepyti nuo koronaviruso pradės jau sausio 5 d.

Prekybos centruose Belgijoje pirkėjai galėjo įsigyti tik iš tiesų būtiniausių prekių: maisto produktų ar higienos reikmenų. Visi kiti tokių parduotuvių skyriai – drabužių, žaislų, namų apyvokos reikmenų ar buitinės technikos – liko atskirti už STOP juostos.

Taigi, jei iš tiesų koks nors belgas karantino metu susidūrė su labai buitine situacija, kai jo apatinių elastinė juostelė nepakenčiamai išsitampė ar namuose nebeliko sveikų kojinių, jis tegalėjo kliautis prekyba internetu. O pastaroji, kartu su prekes pristatančiais kurjeriais, Belgijoje kentėjo ir vis dar kenčia nuo neregėtos pirkėjų apkrovos, tad tokio virtualiojo pirkinių krepšelio fizine forma gali tekti laukti gerokai ilgiau nei įprasta.

A. Vitkauskaitės nuotr.

Bauginantys kaimynai

Belgijos mažmeninės prekybos sektoriaus federacija "Comeos" darė spaudimą vyriausybei atidaryti parduotuves Belgijoje. Tokius siekius paskatino atsipalaidavimas kaimyninėse šalyse.

"Su visomis atidarytomis parduotuvėmis Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Liuksemburge Belgija taps uždarytų parduotuvių sala", – dar prieš vyriausybės sprendimą nuo gruodžio 1-osios minimaliai atpalaiduoti karantiną skelbė "Comeos".

Pasak federacijos vadovo Dominique'o Michelio, visi Belgijos vartotojų pinigai grasina iškeliauti į užsienį, todėl daugybė Belgijos parduotuvių gali bankrutuoti. "Pusė belgų gyvena mažiau nei 50 km atstumu nuo sienų. Jau galima sakyti, kad viena iš trijų belgų šeimų kerta sieną ne mažiau kaip devynis kartus per metus, kad galėtų apsipirkti. Tai yra 1 mlrd., kuris per metus nuteka ir be COVID-19", – sakė jis.

A. Vitkauskaitės nuotr.

"Jei čia viskas liks uždaryta, visi už sienos taip pat pirks ir kalėdinius pirkinius. Virusologiniu požiūriu tai nėra sprendimas. Saugus apsipirkimas savo šalyje yra visiškai įmanomas ir tokiu būdu mes taip pat galime suteikti Belgijos prekybai ateitį", – politikų įtikinimo siekė D.Michelis.

Šalies Flandrijos regiono darbo ministrė Hilde Crevits "VTM Nieuws" antrino D.Micheliui, sakydama, kad apsipirkimas pagal susitarimą gali būti sprendimas. Galiausiai ir kiti politiniai lyderiai sutiko, kad, praėjus lygiai mėnesiui po griežto karantino pradžios, nebūtinųjų prekių parduotuvės jau gali atverti savo duris.

Tačiau gruodžio 1 d. parduotuvės Belgijoje atidarytos laikantis griežtų saugumo reikalavimų: jose privaloma dėvėti kaukes, pirkėjai parduotuvėje gali praleisti ne ilgiau kaip 30 min., leidžiama apsipirkti tik individualiai, išskyrus žmones, kuriems būtinas šalia esantis pagalbą teikantis asmuo.

Parduotvėse vis dar liko teritorijų, kurios atskirtos STOP juosta. Pavyzdžiui, buitinės technikos, elektronikos parduotuvėse klientai vis dar negali patys išbandyti ir pačiupinėti mobiliųjų telefonų ar kompiuterių. Ir nors taisyklės tikrai giežtos, jau gruodžio pirmosiomis dienomis įvairiose parduotuvėse kasdien nusidriekdavo ilgos eilės – tiesa, laikantis saugaus atstumo.

Baseinams ir muziejams taip pat leista atnaujinti savo veiklą, tačiau tik jei jie yra pajėgūs laikytis savo sektoriaus nustatytų atitinkamų protokolų.

A. Vitkauskaitės nuotr.

Štai restoranai, kavinės ir barai toliau lieka uždaryti, tik su galimybe klientams išsinešti maistą ar jo užsisakyti į namus. Kol kas anksčiausia maitinimo įstaigų atsidarymo data numatyta sausio 15 d. Tai reiškia, kad šis sektorius, skaičiuojant nuo lapkričio 1-osios, iš viso bus apribotas mažiausiai pustrečio mėnesio, neskaičiuojant pirmojo karantino pavasarį, kai maitinimo įstaigos panašiu principu neveikė taip pat kelis mėnesius.

Jau dabar ne vienas gerokai seniau nei prieš koronavirusą briuseliečių, biurokratų ar miesto svečių pamėgtas restoranas ant savo langų iškabinęs afišas su užrašais: "užsidarėme", "parduodama", "nuomojamos patalpos".

Verta aukotis?

Šios savaitės pradžioje pasklido kalbos, kad vis dėlto belgai gali tikėtis daugiau nuolaidų, tačiau ministras pirmininkas Aleksandras De Croo patikino, jog tolesnio kovos su COVID-19 priemonių sušvelninimo tikėtis iki šių metų pabaigos neverta.

"Penktadienį priėmėme sprendimą. Mes taip pat sutarėme dėl ribos, kurią turime peržengti, kad galėtume įgyvendinti lengvatas", – kelių kitų politikų pareiškimus, neva yra reali galimybė atsipalaiduoti, paneigė jis.

Šiuo metu kalbama apie tris kriterijus: per parą fiksuojamų infekcijų skaičius 14 dienų iš eilės turi būti mažesnis nei 800 atvejų per dieną, o vėliau toks jis turi išlikti tris savaites iš eilės; ligonių priėmimo į ligonines skaičius per dieną turi būti mažesnis nei 75 ir abu šie rodikliai turi rodyti mažėjimo tendenciją.

Trys iš keturių jūsų svečių negalės užsukti į vidų, pavyzdžiui, pasipildyti vyno taurės ar pagriebti kokio nors užkandžio.

"Visi modeliai rodo, kad šią ribą pasieksime sausio pradžioje. Jei laikysimės dabartinių priemonių, galėsime pažvelgti į suvaržymų palengvinimą", – prieš kelias dienas sakė A. De Croo.

Statistika išties teikia vilties: paskutinę lapkričio savaitę vidutiniškai 2 304,7 žmonių COVID-19 testas per dieną buvo teigiamas – tai yra 29 proc. mažiau nei prieš tai buvusią savaitę.

Tiesa, svarbus testavimo faktorius – buvo pakoreguota jo sistema, kai iki lapkričio 23 d. tirti tik tie asmenys, kurie turėjo didelės rizikos kontaktą, grįžo iš vadinamosios raudonosios zonos ir kuriems pasireiškė simptomai. Tačiau sugrįžus ir prie besimptomių atvejų, kurie sudaro apie 20–30 proc. virusu užsikrečiančios populiacijos, tyrimų per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. gyventojų per vieną dieną vidutiniškai patvirtinta 334,4 infekcijos, o tai yra 56 proc. mažiau nei prieš dvi savaites.

Remiantis visuomenės sveikatos instituto "Sciensano" paskelbtais duomenimis, visi pagrindiniai koronaviruso rodikliai Belgijoje ir toliau mažėja. Šią savaitę Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) patvirtino šią tendenciją, paskelbęs, kad, praėjusių dviejų savaičių duomenimis, Belgijos naujų COVID-19 susirgimų lygio rodiklis Europoje yra devintas geriausias. Šiuo metu Senajame žemyne pirmoje vietoje yra Islandija, su vidutiniškai 51,8 užsikrėtimo atvejų 100 tūkst. gyventojų per dieną, o priešingoje skalės pusėje įsitvirtino Liuksemburgas su vidutiniškai 1 218 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per dieną.

A. Vitkauskaitės nuotr.

Premjeras A.De Croo skelbia, kad jei ES uždegs žalią šviesą, Belgija gyventojus skiepyti nuo koronaviruso pradės jau sausio 5 d.

Tualetas – privilegija

Paradoksalu, bet gerėjanti epidemiologinė situacija artėjant šventėms kelia nerimą, mat po jų rezultatas gali būti nebe toks džiuginantis. Dėl šios priežasties politikams ir specialistams sunkiausia buvo rasti bendrą konsensusą, kaip saugiai švęsti Kalėdas ir Naujuosius metus. Galiausiai nuspręsta, kad vienišiams bus leidžiama Kalėdas švęsti su dviem kontaktais – su vienu iš jų bus galima ir apsikabinti, ir pasibučiuoti, o kitam bus privalu taikyti jau įprastas tapusias saugaus atstumo taisykles.

Naujųjų metų išvakarėse, taip pat kaip ir kaimyniniuose Nyderlanduose, galios visuotinis fejerverkų draudimas, tačiau komendanto valanda bus sutrumpinta: ji tęsis nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto.

Paprastai dviem žmonėms ne iš to paties šeimos ūkio šiuo metu Belgijoje neleidžiama susitikti uždarose namų erdvėse, tačiau gruodžio 24 arba 25 d. bus taikoma išimtis. Tiesa, kviesti artimuosius Kalėdas švęsti savo sode leidžiama, tačiau jei tik svečių skaičius nebus didesnis nei keturi, bus laikomasi atstumo ir higienos taisyklių. O kai kurios iš jų verčia suglumti.

Belgijos vidaus reikalų ministrė Annelies Verlinden pabrėžia, kad kviečiant svečius švęsti Kalėdų savo kieme, tik vienam iš jų – artimiausiam kontaktui, su kuriuo galite nesilaikyti higienos ir atstumo taisyklių – bus leidžiama įeiti į jūsų namus ir pasinaudoti tualeto kambariu. Visi kiti svečiai ne tik negalės naudotis tualetu, bet ir patekti į sodą privalės visiškai apeidami jūsų namus. Vadinasi, trys iš keturių jūsų svečių negali užsukti į vidų, pavyzdžiui, pasipildyti vyno taurės ar pagriebti kokio nors užkandžio.

"Taigi, jei jūs tikrai turite eiti į tualetą, nieko kito neliks, kaip grįžti namo", – "Het Nieuwsblad" sakė A.Verlinden atstovas.

"Iš esmės neskauda, jei kas nors, užsidėjęs veido kaukę, eina nuo lauko durų pro namus į sodą", – pridūrė virusologas ir tarpinis COVID-19 atstovas spaudai Stevenas Van Guchtas.

Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip atrodo, aiškina jis: "Yra didelė tikimybė, kad užsuksite į vidų pabendrauti. Ir vos įžengęs į vidų rizikuojate užsikrėsti, nes oro cirkuliacija nėra tokia pati kaip lauke."

Šalies policija Kalėdų sezono metu patruliuos intensyviau, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi susibūrimų taisyklių, tačiau A.Verlinden patikino, kad pareigūnai negalės patekti į žmonių namus ir patikrinti. Kad ir kaip būtų, esant reikalui, šalies pareigūnai bus pasiruošę įsikišti.

"Prireikus, jei kils triukšmas, policija paskambins į duris. Tačiau patekti į namus savaime nėra prioritetas. Įstatymas neleidžia to padaryti", – pridūrė ji.

Sunku susilaikyti

Neseniai atliktas Antverpeno universiteto tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis Belgijos gyventojų prisipažįsta, jog mažai tikėtina, kad per Kalėdas jie 100 proc. laikysis griežtų kontaktų taisyklių.

Kas trečias belgas neketina didžiųjų švenčių švęsti ribotame šeimos rate. 86 proc. iš 26 tūkst. respondentų sako, kad tikėtina, jog tradicinę Nyderlandų ir Belgijos Sinterklaas šventę jie švęs kartu su šeima ir daugiausia vienu leidžiamu artimu kontaktu ne iš savo namų ūkio. Gruodžio 5 d. Nyderlanduose ir gruodžio 6 d. Belgijoje ši šventė tradiciškai pradeda didįjį šv.Kalėdų laukimą, vaikai sulaukia pirmųjų dovanų ir saldumynų, kuriuos atneša Sinterklaas, arba lietuviškiau – šv. Mikalojus. Naujųjų metų išvakarėse šis skaičius sumažėja iki 75 proc., o per Kalėdas belieka 68 proc. respondentų, kurie jas švęsti žada kartu su šeima ir tik vienu kitu artimu kontaktu.

Ypač jauniems žmonėms – nuo 18 iki 35 metų sunku sutikti su kovos su koronavirusu priemonėmis. Prieš Kalėdas 40,8 proc. šios grupės atstovų teigė, kad jų nesilaikys. Tačiau išskiriama, kad šioje jaunų žmonių kategorijoje studentams sekasi kur kas geriau: tik 29,4 proc. jų teigė nesilaikysiantys nustatytų gairių.

"Jei norime išvengti trečiosios koronaviruso bangos, mums reikia europinio požiūrio į žiemos keliones", – į ES vadovus visai neseniai kreipėsi ir Belgijos premjeras A. De Croo.

"Padėkos dienos proga JAV CDC (Ligų kontrolės ir prevencijos centras) patarė susilaikyti nuo grįžimo namo. Tai nėra tas pats, kas atostogos slidinėjant, bet tai leidžia suprasti, kaip žmonės galėtų komunikuoti šiuo klausimu", – pridūrė jis.

Štai kodėl griežtesni nurodymai laukia ir keliautojų: visi, buvę užsienyje ilgiau nei 48 valandas ar pasiliksiantys Belgijoje, bus griežčiau tikrinami, ar jie užpildė keleivių lokacijos formą ir ar laikosi privalomo karantino.

"Kelionės užsienyje absoliučiai nerekomenduojamos", – sveikatos apsaugos ministras Frank Vandenbroucke sakė "VRT Nieuws". – Kiekvienas, norintis tai padaryti, turi karantinuotis ir policija tai patikrins."

Tikroji dvasia

Ir nors Belgijos sostinėje, Briuselio širdyje, Gran Plase, praėjusį savaitgalį sužibo vilties simboliu tapusi miesto eglė, o senamiesčio parduotuvėlių savininkai pagaliau su šypsenomis veiduose gruodžio 1-osios išvakarėse blizgino stiklines vitrinas, ruošdamiesi atgimstančiančios prekybos stebuklui, šią savaitę Europos biurokratų sostinę drebino ne pernelyg atsipalaidavę ir belgiškų vaflių begalinėse eilėse laukę miestiečiai, o, pasirodo, ne tokie ir nuobodūs Europos biurokratai.

Vengrijos atstovas Europos Parlamente Jozsefas Szajeris buvo pagautas policijos ir nubaustas bauda, nes pažeidė kovos su koronavirusu priemonių taisykles. Kilus skandalui šią savaitę jis atsistatydino.

Tai istorija, kuri, tikėtina, bus plėtojama dar kurį laiką. Bet jeigu labai trumpai, įdomiausia šiame kontekste tikriausiai yra ne tai, kad šis politikas yra Vegrijos premjero Viktoro Orbano bendražygis ir kai kurių itin konservatyvių jo šalies Konstitucijos permainų iniciatorius. Šis asmuo bėgo nuo policijos, o jį sučiupus tarp jo daiktų buvo rasta ir narkotinių medžiagų. Tačiau ir tai veikiausiai nėra įdomiausia detalė – J.Szajerį pareigūnai pagavo bėgantį iš maždaug 25 žmonių susirinkimo. Ir ne šiaip susirinkimo, o, kaip teigia žiniasklaida, tai buvo 25 žmonių sekso vakarėlis. Taip, 25 asmenų vakarienė koronaviruso krizės kontekste taip pat sulauktų panašios reakcijos, tačiau toks atvejis neskambėtų taip pikantiškai.

Tai nutiko šalyje, kurioje šiuo metu negalima eiti į baldų parduotuvę pirkti sofos drauge su kitu asmeniu, net jei tai yra tavo artimiausias šeimos narys. Tai nutiko šalyje, kurioje per Kalėdas į savo kiemą galima pasikviesti keturis svečius, tačiau tik vienam iš jų galima naudotis jūsų vonios kambariu.