Romos popiežius Benediktas XVI šią savaitę pribloškė visą pasaulį netikėtu sprendimu mėnesio pabaigoje palikti postą dėl prastos sveikatos. Kokį pėdsaką jis palieka Katalikų bažnyčios istorijoje?

"Dievo rotveileris"

2005 m. balandžio 19 d. viena trumpiausių konklavų Vatikano istorijoje vos per keturis balsavimo turus naująja Katalikų bažnyčios galva išrinko Josephą Ratzingerį, kuris buvo vadinamas Jono Pauliaus II pilkuoju kardinolu.

78 metų kardinolas tapo pirmuoju vokiečiu popiežiaus soste per pastaruosius tūkstantį metų. Iki tol jis vadovavo Tikėjimo mokslo kongregacijai. Už griežtumą ir kilmę iš žiniasklaidos jis sulaukdavo tokių epitetų kaip "Dievo rotveileris" ir "kardinolas tankas".

Šie pagrindinio Vatikano ideologo bruožai naujajam popiežiui pelnė prieštaringą reputaciją.

Po pusantrų metų popiežiaus soste Benediktas XVI pasakė savo "Fultono kalbą" – taip buvo pakrikštyta jo paskaita Rėgensburge apie santykį tarp tikėjimo ir proto. Per šią paskaitą pontifikas citavo XIV a. Bizantijos imperatorių Manuelį II Paleologą, kuris menkino islamo pranašą Mahometą ir visus jo sekėjus, kaltindamas juos smurtiniais būdais skleidžiant savo religiją.

Islamiško pasaulio reakcija buvo žaibiška ir audringa. Vatikanas atsiprašinėjo ir tikino, kad popiežius buvo klaidingai suprastas. Bet įtampa augo iki pat Benedikto XVI vizito į Turkiją. Ten jis tapo pirmuoju per visą istoriją popiežiumi, kuris meldėsi kartu su musulmonų imamu.

Praeitis atsisuko prieš popiežių

Deja, skandalai tęsėsi. 2009 m. lapkritį Benediktas XVI pareiškė, kad yra pasirengęs priimti į katalikų gretas anglikonus, kurie nepatenkinti savo Bažnyčios reformomis – moterų įšventinimu į kunigus ir homoseksualų santuokomis. Skandalą pavyko užglaistyti tik per vizitą Londone po metų.

Judėjai ir žydai piktinosi Benedikto XVI politika 2009 m. gruodį, kai buvo beatifikuotas nacių laikais valdęs popiežius Pijus XII, kaltinamas tuo, kad užmerkė akis prieš žydų genocidą Antrojo pasaulinio karo metais.

Šioje istorijoje Benediktui XVI pakenkė ir jo paties praeitis. Būdamas 16-os, seminaristas J.Ratzingeris kartu su bendraamžiais buvo pašauktas į nacių jaunimo organizaciją "Hitlerjugend" ir tapo zenitininku. Likus kelioms dienoms iki Trečiojo reicho kapituliacijos jis dezertyravo.

Pontifiko praeitis dėmesio centre atsidūrė ir 2009 m. sausį, kai jis atšaukė pirmtako sprendimą ir į Katalikų bažnyčios gretas grąžino keturis ekskomunikuotus vyskupus.

Tarp jų buvo ir holokausto neigimu pagarsėjęs britas Richardas Williamsonas, kuris kartą pasakė: "Esu įsitikinęs, kad nebuvo jokių dujų kamerų. Du ar trys šimtai žydų žuvo nacistų stovyklose, bet nė vienas jų nebuvo dujų kameroje."

Benediktą XVI užgriuvo kritikos škvalas. Bet popiežius tąkart nusprendė atsiriboti tylos siena, ir debatai patys nuslopo.

Pedofilų skandalas

Vieną didžiausių skandalų Katalikų bažnyčios istorijoje – dvasininkų pedofilų bylą – Benediktas XVI stengėsi numalšinti kaip įmanydamas.

2008 m. balandį viešėdamas JAV jis daugelį nustebino pirmą kartą pareiškęs, kad jam gėda dėl to, kas įvyko.

Bet sustabdyti pasipiktinimo bangos jau buvo nebeįmanoma. Dar didesnis gaisras įsiplieskė paaiškėjus, jog pats J.Ratzingeris, būdamas Miuncheno arkivyskupu, dangstė dvasininką pedofilą. Popiežius viešai atsiprašė aukų ir paskelbė apie naujas sankcijas.

Tačiau bene garsiausias Benedikto XVI pareiškimas buvo žodžiai, kad prezervatyvai nėra išeitis kovoje su AIDS ir kad jie tik skatina šią problemą.

Galbūt jo žodžiai buvo suprasti per siaurai, bet ši ir kitos neužbaigtos mintys lėmė, kad jis palieka postą kaip prieštaringai vertinamas ir ne iki galo suprastas popiežius.