Tiems, kurių pajamos yra ant „skurdo rizikos ribos“ arba mažesnės, įskaitant „milijonus“ mažai apmokamų darbuotojų, pensininkų ir bedarbių, ši dalis siekia net 59,5 proc., rodo tyrimas.

„Nors per pastarąjį dešimtmetį atostogų prieinamumas išaugo, dauguma mažas pajamas gaunančių šeimų lieka nuošalyje“, – teigiama ETUC analizėje, pagrįstoje oficialios ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis.

„Įstatymais nustatyti minimalūs atlyginimai palieka darbuotojus ties skurdo rizikos riba mažiausiai 16-oje ES valstybių narių“, – sakoma tyrime.

Žmonėms gresia skurdas, jei jie uždirba mažiau nei 60 proc. medianinių pajamų, o ES duomenys parodė, kad 22 mln. darbuotojų patenka į šią kategoriją.

ETUC nurodė, kad Graikija yra ES šalis, kur yra didžiausia dalis – 88,9 proc. – žmonių, esančių ant skurdo slenksčio ir negalinčių sau leisti atostogauti, toliau eina Rumunija (86,8 proc.), Kroatija (84,7 proc.) ir Kipras (79,2 proc.).

Apskaičiuota, kad atostogų negali sau leisti 7 mln. italų, 4,7 mln. ispanų, 4,3 mln. vokiečių ir 3,6 mln. prancūzų.

ETUC remia direktyvos projektą, kuriuo ES siekia užtikrinti, kad minimalaus atlyginimo pakaktų pragyvenimui. Šį teisės aktą svarstys Europos Parlamentas po vasaros atostogų.

ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotoja Esther Lynch sakė, kad atostogos „neturėtų būti prabanga, prieinama nedaugeliui“.

„Reikia sugriežtinti ES adekvataus minimalaus darbo užmokesčio direktyvą, siekiant užtikrinti, kad atlyginimai nepaliktų darbuotojų gyventi skurde ir kad kolektyvinės derybos būtų įprasta užimtumo dalis, užtikrinanti tikrai teisingą atlyginimą visiems“, – sakė ji.

Siūlomoje ES direktyvoje numatomos taisyklės, kurios būtų privalomos 21-ai iš 27 ES valstybių narių, turinčioje įstatymais nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Tačiau ji nenustato vienodo minimalaus lygio visame bloke ir nereikalauja, kad šešios šalys, neturinčios įstatyme nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, – Austrija, Kipras, Danija, Suomija, Italija ir Švedija – ją patvirtintų.