JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį kvietė amerikiečius Martino Lutherio Kingo (Martino Liuherio Kingo) jaunesniojo pergalę prieš rasinę priespaudą puoselėti nauja "svajone" apie ekonominę lygybę, kurią padarė centrine savo politinio palikimo ašimi.

Praėjus 50-čiai metų po kalbos "Aš turiu svajonę", pirmasis juodaodis Amerikos prezidentas stovėjo ant tų pačių Lincolno (Linkolno) memorialo laiptų Vašingtone, kur M.L.Kingo pasirodymas 1963-iaisiais pakeitė istoriją.

"Jis pasiūlė išsigelbėjimo kelią ir prispaustiesiems, ir prispaudėjams", - sakė B.Obama savo skambioje kalboje, kuri, kaip jis pripažino iš pat pradžių, neprilygs M.L.Kingo iškalbai.

"Jo žodžiai priklauso epochai, turi (tokią) galią ir numatymą, kokiam mūsų laikais nėra lygaus", - tūkstančiams susirinkusių žmonių sakė B.Obama.

Prezidentas taip pat prisiminė tuos tūkstančius afroamerikiečių, kurie prisidėjo prie M.L.Kingo "Žygio į Vašingtoną" reikalauti savo teisių ir pažadinti savo šalies "ilgai miegojusią sąžinę".

B.Obama, kuris sulaukė tam tikros kritikos už tai, kad nesistengia labiau padėti afroamerikiečių bendruomenei, vis dar susiduriančiai su skurdu ir kliūtimis pažangai, atmetė argumentus, kad juodaodžių padėtis nuo M.L.Kingo kalbos nedaug pasikeitė.

"Atmesti šios pažangos mastą, sakyti, kaip kai kas kartais daro, kad nedaug kas pasikeitė, - tai įžeidžia drąsą ir pasiaukojimą tų, kurie sumokėjo kainą, kad galėtų žygiuoti tais metais", - sakė jis.

Tačiau stovėdamas po paminklu Abrahamui Lincolnui (Abraomui Linkolnui), prezidentui, kuris panaikino vergiją, B.Obama taip pat teigė, kad dar liko daug darbo siekiant įgyvendinti M.L.Kingo svajonę.

"Taip pat įžeistume tuos didvyrius sakydami, kad šios šalies darbas (jau) kažkaip yra baigtas, - sakė B.Obama. - Moralinės visatos skliautas gali linkti teisingumo link, bet jis nelinksta savaime".

"Tam, kad būtų apsaugoti pasiekimai, kuriuos padarė ši šalis, reikia nuolatinio budrumo, ne nusiraminimo", - pabrėžė B.Obama.

Tada prezidentas ėmėsi griežtai politinių temų, kurios buvo varomoji dviejų jo rinkimų kampanijų jėga, ir sakė, kad pažangos išbandymas yra tai, ar visi amerikiečiai, kad ir kas jie būtų – baltieji plieno liejyklų darbininkai ar juodaodžiai sargai, gali pasiekti vidurinę klasę, jeigu sunkiai dirba.

"Laimėti tą kovą, atsiliepti į tą kvietimą - tai lieka mūsų didelis nebaigtas darbas, - sakė B.Obama. – Niekas negali prilygti Kingo talentui. Bet ta pati liepsna, kuri nušvietė visų, kurie nori žengti pirmą žingsnį už teisingumą, širdis, ta liepsna, žinau, liko".

B.Obama savo kalbą pasakė prie didžiulio varpo, išgelbėto iš vienos Alabamos bažnyčios, kurioje 1963 metais per padegimą žuvo keturios mažos mergaitės.

Ceremonijoje drauge su B.Obama dalyvavo buvę prezidentai Jimmy Carteris (Džimis Karteris) ir Billas Clintonas (Bilas Klintonas), tokie kovos už pilietines teises lyderiai kaip M.L.Kingo artimas draugas Johnas Lewisas (Džonas Liuisas) ir M.L.Kingo šeimos nariai.

J.Carteris apverkė "rasistinę kulką", kuri 1968 metais pareikalavo M.L.Kingo gyvybės.

B.Clintonas sakė, kad atėjo laikas atverti tuos "sunkiai įveikiamus vartus", užtveriančius kelią į didesnes galimybes.

"Pasirinkimas tebėra toks pats, koks buvo aną tolimą vasaros dieną prieš 50 metų. Bendradarbiauti ir klestėti arba kovoti vieniems su kitais ir atsilikti", - sakė jis.
"(Tas) žygis ir ta kalba pakeitė Ameriką. Jie atvėrė protus, ištirpdė širdis, - sakė B.Clintonas, prisimindamas akimirką, kai išgirdo M.L.Kingo kalbą. – Jie sujaudino milijonus, tarp jų - 17-metį berniuką, kuris vienas stebėjo (juos) savo namuose Arkanzase".

Trečiadienis Vašingtone išaušo lietingas – visai nepanašus į tą alpų, karštą 1963-iųjų rugpjūtį.

Tačiau dalis anuomet dalyvavusių žmonių atėjo ir į 50-ąsias metines; jie lygino savo atsiminimus ir iššūkius, su kuriais afroamerikiečiai susiduria šiandien.
Edith Lee-Payne (Edit Li-Pein) prisiminė, kaip būdama 12 metų buvo įamžinta garsiojoje tos dienos fotografijoje.

"Tai buvo kažkas, kas tą dieną nesibaigė, - sakė ji. – Žmonės grįžo kiekvienas į savo bendruomenes ir darė, ką reikėjo daryti, ir sakė, ką reikėjo sakyti".
"Vis dėlto, dar daug ką reikia pasakyti ir padaryti, kad ši vieta būtų geresnė", - pridūrė ji.

Garsiojo M.L.Kingo refreno "Aš turiu svajonę" iš anksto parengtame jo kalbos tekste nebuvo.

Tačiau improvizuodamas M.L.Kingas pareiškė: "Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ši tauta pakils ir išgyvens tikrą savo įsitikinimų reikšmę: „Mes laikome šias tiesas akivaizdžiomis: kad visi žmonės yra sukurti lygūs".

Tas "Žygis į Vašingtoną" padėjo sudaryti sąlygas 1964 metų Pilietinių teisių aktui, kuriuo buvo uždraustos svarbios rasinės diskriminacijos formos, o po metų – Balsavimo teisių aktui, kuriuo siekta užtikrinti balsavimo teisę visiems juodaodžiams JAV piliečiams.