V. Putinas neatvyko į šių metų susitikimą Indijos sostinėje Naujajame Delyje, taip išvengdamas galimos politinės gėdos ir sulaikymo pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) orderį rizikos.

Brazilija yra TBT narė, bet L. I. Lula da Silva savaitgalį nustebino Indijos naujienų kanalui „Firstpost“ pasakęs, kad V. Putinas bus pakviestas į kitų metų renginį.

„Jei man esant Brazilijos prezidentu jis atvyktų į Braziliją, jis jokiu būdu nebūtų sulaikytas“, – tvirtino L. I. Lula da Silva.

Pirmadienį jis žurnalistams kalbėjo kitaip: „Nežinau, ar Brazilijos teisingumas jį sulaikys. Sprendžia teismų sistema, ne vyriausybė.“

V. Putinas nedalyvavo pastarojo meto tarptautiniuose susitikimuose. Į rugsėjo 9–10 dienomis Naujajame Delyje vykusį G-20 susitikimą jis atsiuntė užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, nors Indija ir nėra TBT signatarė.

Kovą TBT išdavė V. Putino ir jo vaiko teisių kontrolierės arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. Kremlius šiuos orderius laiko niekiniais.

Šeštadienį G-20 narės priėmė deklaraciją, kurioje Maskva nebuvo pasmerkta dėl savo plataus masto karo Ukrainoje, tačiau visos valstybės paragintos susilaikyti nuo jėgos naudojimo teritorijoms užgrobti.

Kitas G-20 viršūnių susitikimas planuojamas 2024 metų lapkritį Rio de Žaneire. L. I. Lula da Silva išreiškė viltį, kad iki to laiko karas baigsis.

Tačiau jis taip pat iškėlė klausimą dėl Brazilijos narystės TBT ir pareiškė, kad kylančios šalys dažnai pasirašo sau žalingų dalykų.

„Noriu žinoti, kodėl mes esame nariai, o Jungtinės Valstijos, Rusija, Indija, Kinija nėra, – sakė L. I. Lula da Silva. – Nesakau, kad pasitrauksiu iš šio Teismo, tiesiog noriu žinoti, kodėl Brazilija yra signatarė.“