Vyriausybės parengtas vidaus rinkos įstatymo projektas apibrėžia taisykles, kaip po „Brexito“ vyks prekyba tarp keturių JK istorinių ir geografinių sričių – Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos.    

Tačiau šiuo įstatymu vienašališkai keičiama pernai JK ir Europos Sąjungos sudaryta vadinamoji skyrybų sutartis. Bendrija dėl to jau ėmėsi teisinių priemonių.

Įstatymo projektą jau patvirtino įtakingesni Bendruomenių Rūmai. Tačiau Lordų Rūmai, kuriuose posėdžiauja ir anglikonų arkivyskupai, 226 balsais palaikė iniciatyvą išreikšti „apgailestavimą“ dėl JK ir ES susitarimą pažeidžiančių įstatymo projekto nuostatų. 

Šiuo balsavimu nebuvo keičiamas įstatymo projekto tekstas, tačiau jis reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis teisės aktas bus nuodugniai svarstomas Lordų Rūmuose. Daugelis perų nori išbraukti iš dokumento ginčijamas nuostatas, todėl prieš galutinį teisės akto priėmimą jiems teks suremti ietis su Bendruomenių Rūmais.           

Buvęs valdančiųjų konservatorių lyderis ir uolus „Brexito“ šalininkas Michaelas Howardas buvo tarp perų, balsavusių už ministro pirmininko Boriso Johnsono  vyriausybei nepalankų sprendimą. 

„Aš noriu, kad Jungtinė Karalystė būtų nepriklausoma ir suvereni valstybė“, – sakė jis per debatus.

„Tačiau aš noriu, kad ji būtų nepriklausoma suvereni valstybė, kuri laiko aukštai iškėlusi galvą, laikosi duoto žodžio ir teisinės valstybės principų, kuri gerbia savo sutartinius įsipareigojimus“, – kalbėjo M. Howardas.  

„Siaubinga“ telefoninė konferencija

Vyriausybė tvirtina, kad šio įstatymo reikia siekiant užkirsti kelią JK vidaus rinkos fragmentacijai po to, kai šalis nuo 2021-ųjų nebus varžoma ES taisyklių. Tai itin svarbu dėl Šiaurės Airijos.

Tačiau Šiaurės Airijai po „Brexito“ pagal JK ir ES susitarimą numatytas specialus statusas, nes ji turi bendrą sieną su Bendrijos nare Airija.   

Spalio pradžioje Europos Komisija paskelbė, kad Briuselis ėmėsi teisinių veiksmų dėl JK vidaus rinkos įstatymo, kuriuo būtų panaikintos kai kurios „Brexito“ sutarties dalys.

Antradienio balsavimas įvyko Londonui ir Briuseliui nerandant išeities iš aklavietės derybose dėl jų būsimų prekybinių santykių nuo ateinančių metų. Vis labiau didėja tikimybė, kad sutartis nebus sudaryta.

ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier antradienį dar kartą paragino JK pasinaudoti dar likusiu trumpu laiku susitarimui pasiekti, tačiau Londonas atsisako atnaujinti derybas, kol Briuselis nepažadėjo nuolaidų.  

Tuo metu B. Johnsonas surengė telefoninę konferenciją su maždaug 250 verslo lyderių, kuriuos paragino tinkamai pasirengti pereinamojo laikotarpio pabaigai gruodžio 31-ąją.

„Itin svarbu, kad visi, dalyvaujantys šioje telefoninėje konferencijoje, rimtai žiūrėtų į būtinybę pasiruošti, nes kas benutiktų... pokyčių bus“, – sakė premjeras. 

Tačiau visuomeninio transliuotojo BBC verslo naujienų redaktorius Simonas Jackas sakė, kad telefoninės konferencijos dalyviai ją apibūdino kaip „siaubingą“ ir akcentavo, jog buvo visiškai neatsižvelgta į verslo susirūpinimą.

B. Johnsonas pokalbio dalyviams sakė, kad koronaviruso krizė paskatino „per didelę verslo apatiją“, trukdančią tinkamai pasirengti gyvenimui nepriklausant ES. Vienas telefoninės konferencijos dalyvių tokius premjero pasisakymus pavadino „pamokslavimu“.