Karinis poligonas, kuriame Didžioji Britanija vykdydavo savo branduolinių užtaisų bandymus, trečiadienį buvo grąžintas tos teritorijos tradiciniams šeimininkams – Australijos aborigenams, ketinant paversti ją turizmo traukos centru.

1 782 kvadratinių kilometrų teritorijos perdavimas maralingų čaručų genčiai buvo atliktas per ceremoniją atokiame Pietų Australijos dykumų regione, kai ji buvo atskirta nuo Australijos gynybos departamento valdomos Vumeros draudžiamosios zonos.

Ta teritorija, įvardijama kaip „400-asis plotas“, buvo naudojama Britanijos vyriausybės slaptiems atominių bombų bandymams 6-ame ir 7-ame dešimtmetyje.

„Maralingų čaručų tauta pernelyg ilgai laukė, kad tai taptų tikrove, – sakoma gynybos ministro Davido Johnstono (Deivido Džonstono) pranešime. – Gynybos (departamentas) priderino savo bandymų veiklą, kad 400-ąjį plotą būtų galima pašalinti iš Vumeros draudžiamosios zonos.“

Vyriausybė išleido apie 100 mln. Australijos dolerių (240 mln. litų) užterštų teritorijų išvalymui 1993–2001 metais, atsižvelgdama į Karališkosios komisijos dėl Britanijos branduolinių bandymų Australijoje rekomendacijas.

Nors ta žemė buvo grąžinta jos tradiciniams savininkams 2009 metais, lankymasis joje buvo ribojamas, nes ta teritorija priklausė karinių bandymų ir pratybų poligonui.

Dabar joje bus galima lankytis be jokių suvaržymų, todėl bus galima vystyti turizmą, sakė čiabuvių reikalų ministras Nigelas Scullionas (Naidželas Skalionas).

Maralingų čaručų teritorijos generalinis valdytojas Richardas Preece'as (Ričardas Prisas) sakė, kad aborigenai galės rengti pažintines ekskursijas tose teritorijose, o lankytojai galėtų pamatyti buvusias branduolinių bandymų vietas.

„Ketiname rengti ekskursijas autobusais, kad žmonėms šias vietas galėtų aprodyti Robinas (vietos seniūnas), kuris yra Maralingos vaikščiojanti enciklopedija“, – R.Preece'as sakė nacionaliniam transliuotojui „Australian Broadcasting Corporation“ (ABC).

Jis pridūrė, kad kai kurie plotai tebėra silpnai radioaktyvūs, tačiau turistams, lydimiems gidų, lankytis būtų saugu.

„Dauguma statinių buvo nugriauti, (bet) kai kurie tebėra likę, taip pat yra didžiulis aerodromas, – nurodė R.Preece'as. – Aišku, ten daugybė betono blokų, tačiau išties įdomi teritorija, kurioje galima pamatyti, kur buvo vykdomi visi tie bandymai.“