„Dėl sutrumpintos parlamento procedūros virtinė svarbių klausimų liko neaiškūs, pavyzdžiui, dėl kaštų, garantijų, pristatymo terminų, netesybų, kompensacijų“, – kalbėjo R. Radevas.

Kadangi ši sutartis yra strategiškai svarbi, tokia padėtis yra nepriimtina, pridūrė jis.

Pagal šį susitarimą Bulgarija sutiko įsigyti iš JAV aštuonis universalius naikintuvus „F-16 Block 70“ savo karinėms oro pajėgoms.

1,25 mlrd. dolerių (1,11 mlrd. eurų) andoris taip pat apima raketų įsigijimą, pilotų apmokymą ir orlaivių techninę priežiūrą. Tai didžiausias šalies karinės įrangos įsigijimas nuo komunistinio režimo žlugimo prieš tris dešimtmečius.

Gynybos ministerija jau yra pasirašiusi šį sandorį; planuota, kad šešis vienviečius ir du dviviečius F-16 Bulgarija gaus nuo 2023 metų vidurio iki 2024-ųjų pradžios. Šie naikintuvai turėtų pakeisti senus Sovietų Sąjungoje pagamintus lėktuvus Mig-29.

JAV savo ruožtu turėtų padengti 60 mln. dolerių (53,5 mln. eurų) sąskaitą už orlaivių priežiūrą ir pilotų apmokymą, tad Bulgarijos išlaidos turėtų būti kiek mažesnės. Sandoriui dar turi pritarti JAV Kongresas.

Praeitą penktadienį parlamentas patvirtino šį brangų pirkinį pagal paspartintą procedūrą, leidusią įstatymų leidėjams atsisakyti diskusijų tarp privalomų dviejų balsavimų.

Įnirtingi ginčai

Vis dėlto dėl didelės kainos kilo nors ir trumpesni, bet įnirtingi debatai, inicijuoti opozicijos socialistų, norinčių sužinoti daugiau detalių, nors iš principo neprieštaraujančių, kad šaliai reikia naujų lėktuvų.

Opozicija kritikavo vyriausybę, kad ši nesugebėjo išsiderėti galimybės mokėti dalimis.

Kad galėtų finansuoti šį sandorį, Bulgarijos parlamentas sutiko padidinti 2019-ųjų šalies biudžeto deficitą nuo planuoto 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2,1 proc. BVP.

Bulgarijos oro pajėgų vadas generolas majoras Canko Stoikovas savo ruožtu tvirtino, kad šios nemažos išlaidos padės Juodosios jūros pakrantėje įsikūrusiai šaliai, besiribojančiai su Turkija, išeiti iš „technologinės aklavietės“.

C. Stoikovas pareiškė, kad jo vadovaujamoms pajėgoms „būtinai reikalinga“ modernizacija.

R. Radevas sakė, kad šie debatai atskleidžia „nacionalinio sutarimo ir tikrumo, ar sutarties sąlygos abiem pusėms naudingos, stygių“.

Prezidentas yra buvęs pilotas ir karinių oro pajėgų vadas, be to, kaip valstybės vadovas jis taip pat yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. R. Radevas asmeniškai palaikė pigesnį variantą – pavyzdžiui, švediškų naikintuvų „Gripen“ įsigijimą.

Jis taip pat argumentavo, kad kitos šalys, įskaitant Slovakiją ir Bahreiną, per neseniai sudarytus sandorius už amerikietiškus naikintuvus mokėjo pigiau.

Slovakija praėjusiais metais pasirašė 1,8 mlrd. dolerių (1,6 mlrd. eurų) vertės ginkluotės pirkimo kontraktą, pagal kurį įsigis 14 šiuolaikiškų F-16 naikintuvų, pakeisiančių senus Sovietų Sąjungoje pagamintus lėktuvus Mig-29.

Pagal šią sutartį Slovakija taip pat žada įsigyti raketų ir ginkluotės priežiūros ir mokymo paslaugų.

Bahreinas pernai įsigijo 16 panašių naikintuvų F-16 už 1,1 mlrd. dolerių (979,6 mln. eurų).

Antradienį jis argumentavo, kad Bulgarijai reikalingi daugiafunkciai orlaiviai ir visas ginkluotės, įrangos bei apmokymų paketas.

Vis dėlto prezidentas pridūrė: „Visuomenė nusipelnė kategoriško atsakymo, ar tai išties pasiekta pasirašytais susitarimais.“

Parlamentas dabar turės surengti kitus debatus ir balsuoti iš naujo.

Vis dėlto įstatymų leidėjai sandoriui tikriausiai pakartotinai pritars – tokiu atveju R. Radevas privalės jį pasirašyti.

Bulgarija, kuri 2004-aisiais įstojo į NATO, o trejais metais vėliau – į Europos Sąjungą, šiuo metu naudojasi trijų dešimtmečių senumo orlaiviais MiG-29, ir tik septyni iš jų tinkami skraidyti.

Italija siūlė Bulgarijai įsigyti naudotų naikintuvų „Eurofighter“, o Švedija – 10 naujų naikintuvų „Gripen“.

Tačiau konservatyvių pažiūrų premjeras Boiko Borisovas praeitais metais sakė, kad jam F-16 priimtinesni nei kiti naikintuvai, kurių brangią ginkluotę reikėtų pirkti atskirai.