Richardas Shirreffas (Ričardas Širefas), kuris tą aukštą NATO postą užėmė 2011–2014 metais, išleido knygą „2017-ieji: karas su Rusija“ (2017 War With Russia), kurioje dėstomas įsivaizduojamas scenarijus, pagal kurį Rusija stengiasi atverti sausumos koridorių į Krymą ir užima Baltijos šalis.

Tos knygos leidykla „Coronet“ nurodė, kad R.Shirreffas, kuris buvo Britanijos tanko vadas per 1-ąjį Persijos įlankos karą ir yra tarnavęs Irake, Šiaurės Airijoje bei Balkanuose, savo siužetą kruopščiai pagrindė NATO „karo veiksmų modeliavimu“.

„NATO vis labiau stinga žinių, pajėgumų ir karinės įrangos, būtinos atsverti nuolat didėjantiems Rusijos konvenciniams pajėgumams“, – sakoma „Coronet“ pranešime spaudai.

Sunerimusios dėl Rusijos veiksmų separatistinio konflikto krečiamoje Ukrainoje, NATO rytinės narės, tarp jų Baltijos šalys ir Lenkija, ragino Aljansą padidinti savo buvimą tame regione, kad būtų užtikrintas jo saugumas.

„Faktas, kuris gali šiurpinti – kad branduoliniai ginklai yra Rusijos karinės mąstysenos ir gynybos pajėgumų pagrindas, todėl karas (su Rusija) būtų branduolinis“, – R.Shirreffas sakė duodamas interviu Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC.

Pasak jo, Maskva gali ryžtis ginkluotai intervencijai į Baltijos valstybes, padariusi išvadą, kad NATO yra pernelyg silpna, kad atremtų tokią operaciją.

Tikėtina, kad kaip ir Krymo aneksijos atveju, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokią intervenciją vaizduotų kaip gynybos veiksmus, išprovokuotus būtinybės apsaugoti etninių rusų mažumas tose šalyse.

„Turime vertinti prezidento Putino veiksmus, o ne žodžius. Jis užpuolė Gruziją, Krymą, Ukrainą. Jis naudoja ginkluotąsias pajėgas ir nesuka dėl to galvos“, – aiškino R.Schirreff ir pridūrė, kad padidėjusios įtampos laikotarpiu Rusijos „ataka prieš Baltijos šalis visiškai galima“.

Jungtinės Valstijos ir Rusija šį mėnesį kaltino viena kitą intensyvinant agresyvią karinę veiklą Šiaurės Europoje, o Maskva žadėjo „nutraukti grėsmes“, keliamas JAV priešraketinės gynybos sistemų, dislokuotų netoli jos sienų Rumunijoje ir planuojamų dislokuoti Lenkijoje.

NATO ir Maskvos santykiai smarkiai pašlijo po to, kai Rusija 2014 metų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, pakurstydama baimę kitose Rytų Europos šalyse, kad jos irgi gali tapti agresijos taikiniais.

Jamesas Stavridis (Džeimsas Stavdridis), kuris 20009–2013 metais buvo NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, pritarė R.Shirreffo pateiktai vizijai apie Rusijos veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje padarinius.

„Bijau, kad jis savo knygoje vėl teisingai įvardijo Rusijos tolesnius veiksmus“, – perspėjo J.Stavridis.

Naujosios knygos pratarmėje J.Stavridis rašo, kad Rusija juda „pavojingu kursu, kuris, jeigu jį bus leista tęsti, gali neišvengiamai vesti į susirėmimą su NATO“.