Juano Carloso skola – antroji, kurią jis grąžino per mažiau nei tris mėnesius – atnaujino abejones dėl 83 metų buvusio monarcho finansinių reikalų skaidrumo ir dar labiau pakenkė monarchijos reputacijai.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) penktadienį pareiškė, kad jam, kaip ir „daugumai“ ispanų yra nepriimtinas toks Juano Carloso „nepilietiškas elgesys“.

„Niekas neteisia institucijos, – pareiškė P. Sanchezas. – Tai, kas kelia abejonių, yra asmens elgesys.“

Jis taip pat patikino, kad dabartinis karalius, Juano Carloso sūnus Felipe VI (Felipė VI), gali tikėtis jo „visokeriopos paramos“.

Penktadienį paskelbtame Juano Carloso teisininko Javiero Sanchezo-Junco (Chavjero Sančeso Chunko) pranešime sakoma, kad naujausia mokestinė skola yra susijusi su mokėjimais, kuriuos privatus fondas „Zagatka“ įvykdė buvusio karaliaus vardu už „kai kurias kelionės išlaidas ir kitas paslaugas“.

Lichtenšteine įsikūręs fondas priklauso Alvaro de Orleansui (Alvarui de Orleansui), verslininkui ir tolimam Juano Carloso pusbroliui, kuris viešai prisipažino finansavęs kai kurias buvusio monarcho privačias išlaidas. Mokėjimai natūra pagal Ispanijos įstatymus yra apmokestinami.

Buvusio monarcho advokato pranešime sakoma, kad mokesčiai buvo sumokėti Juanui Carlosui savanoriškai deklaravus pajamas. Šis laiškas patvirtino ankstesnius žiniasklaidos pranešimus.

Daugybė tyrimų

Gruodžio mėnesį Juanas Carlosas padengė kitą beveik 680 tūkst. eurų mokestinį įsiskolinimą.

Jis susijęs su praėjusį mėnesį paviešintu Ispanijos generalinio prokuroro pradėtu tyrimu, siekiant išsiaiškinti, ar Juanas Carlosas naudojosi kreditinėmis kortelėmis, susietomis su sąskaitomis, registruotomis ne jo vardu. Tai galėtų būti kvalifikuojama kaip galimas pinigų plovimas.

Mokėjimai šiomis kortelėmis buvo atlikti jau po to, kai jis 2014-aisiais atsisakė sosto, nes iki to laiko Juanas Carlosas turėjo teisinę neliečiamybę, taikomą valstybės vadovui.

Buvęs karalius yra atsidūręs dar dviejų finansinių tyrimų centre, vienas jų yra susijęs su sutartimi dėl greitojo traukinio Saudo Arabijoje.

Prokurorai nagrinėja šią 2011 metų sutartį, kurią laimėjo Ispanijos bendrovių konsorciumas, siekdami nustatyti, ar tuometiniam karaliui buvo sumokėti komisiniai.

Remiantis Šveicarų dienraščiu „La Tribune“, velionis Saudo Arabijos karalius Abdullah (Abdula) 2008 metais į vieną privatų Šveicarijos banką padėjo 100 mln. JAV dolerių, prie kurių prieigą turėjo Juanas Carlosas. Tai sukėlė įtarimų, kad šie pinigai galėjo būti atlygis už sutartį, kuri buvo pasirašyta po trejų metų.

Rugpjūčio mėnesį Juanas Carlosas netikėtai paskelbė, kad išvyksta iš Ispanijos nenorėdamas, kad jo asmeniniai reikalai trukdytų jo sūnui karaliui Felipei VI. 

Kol kas oficialūs kaltinimai buvusiam karaliui nepareikšti. Jo advokatai sako, kad Juanas Carlosas sugrįš į Ispaniją, jeigu to reikės dėl teisinių priežasčių.

„Gėdinga“

Saragosos universiteto politologės Cristinos Monge (Kristinos Mongės) teigimu, ši antroj skola „dar labiau suteršė įvaizdį“ buvusio karaliaus, nedalydavusio antradienį Madride vykusiame nesėkmingo karinio perversmo 40-ųjų metinių minėjime.

Juano Carloso įsikišimas padėjo sustabdyti 1981 metų pučą. Dėl savo vaidmens, Ispanijai pereinant prie demokratijos po ilgamečio diktatoriaus Francisco Franco (Fransisko Franko) mirties 1975 metais, jis sulaukė visuomenės susižavėjimo.

Tačiau virtinė dėl Juano Carloso išlaidavimo ir meilės reikalų kilusių skandalų, taip pat žento pripažinimas kaltu dėl mokesčių vengimo ir lėšų grobstymo 2018 metais, pakenkė jo ir monarchijos įvaizdžiui.

Naujausias mokesčių sumokėjimas „gali komplikuoti santykius“ tarp valdančiosios Socialistų partijos ir jos mažesniosios koalicijos partnerės kraštutinių kairiųjų pažiūrų partijos „Podemos“, griežtai pasisakančios prieš monarchiją, sakė C. Monge.

„Podemos“ atstovas parlamente Gerardo Pisarello (Cherardas Pisarelas) pareiškė, jog „gėdinga“, kad buvęs karalius „savanoriškai moka mokesčių rinkėjams milijonus, kuriuos jau seniai turėjo deklaruoti“.

Šios partijos ir socialistų mažumos koalicija valdo Ispaniją nuo 2020 metų sausio.

Tai pirmas atvejis Ispanijoje, kai prieš monarchiją pasisakanti partija pateko į valdžią po šalies sugrįžimo į demokratiją aštuntajame dešimtmetyje.

2014 metais sostą perėmęs karalius Felipe VI įdėjo daug pastangų monarchijos įvaizdžiui pataisyti. Viena tokių buvo „elgesio kodekso“ karališkosios šeimos nariams priėmimas.

Pernai jis blokavo tėvui skiriamą 200 tūkst. eurų metinę išmoką, į viešumą iškilus naujoms įtariamų finansiškai neskaidrių Juano Carloso sandorių detalėms.