H. Thaci padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui per šį konfliktą.

„Kaltinamasis aktas visiškai neturi pagrindo, aš nepripažįstu kaltės dėl visų kaltinimų kaltinamajame akte“, – teismui pareiškė H. Thaci, Kosovo specialiųjų rūmų (KSR) teisėjui paklausus, kokį kaltinamojo pareiškimą jis nori padaryti.

52 metų H. Thaci praėjusį ketvirtadienį atsistatydino iš Kosovo prezidento posto ir išskrido į Nyderlandus, kur buvo nuvežtas į KSR sulaikymo centrą.

H. Thaci per 10-ąjį dešimtmetį vykusį karą už nepriklausomybę nuo Serbijos vadovavo partizanams, buvo etninių albanų Kosovo išvadavimo armijos (KLA) politinis vadovas.

Per įnirtingas KLA ir serbų pajėgų kovas žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

H. Thaci pilku kostiumu, su raudonu kaklaraiščiu, patvirtino savo vardą ir gimimo datą, o tuomet per ausines išklausė teismo pareigūnų perskaitytą kaltinamąjį aktą.

H. Thaci ir dar trys asmenys yra apkaltinti karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui 1998–1999 metais, įskaitant žudymą, priverstinį žmonių dingimą, neteisėtą sulaikymą, persekiojimą ir kankinimą.

Kaltinamajame akte jie kaltinami „plataus masto ar sistemingu civilių puldinėjimu“, taip pat tais atvejais, kai būdavo manoma, kad žmonės padeda serbų pajėgoms arba nebendradarbiauja su KLA.

H. Thaci ne kartą neigė savo kaltę ir tvirtina, kad tarptautinė teisingumo sistema „perrašo“ Kosovo konflikto istoriją. Ketvirtadienį jis sakė, kad atsistatydina siekdamas „apsaugoti Kosovo prezidento institucijos vientisumą“.

Buvęs prezidentas, kuris per karą turėjo slapyvardį „Gyvatė“, pažadėjo bendradarbiauti su tribunolu.

„Padaryta skriauda“

Kitas bylos atsakovas, buvęs KLA atstovas Jakupas Krasniqi, pirmadienį pirmą kartą stojęs prieš teismą taip pat padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą.

„Neteisinga, kad esu čia, man padaryta skriauda“, – sakė 69 metų J. Krasniqi. Šį buvusį Kosovo politiką ginkluota Europos Sąjungos policija vėlai trečiadienį areštavo Prištinoje.

„Niekada gyvenime taip nesielgiau su žmonėmis. Vyko karas, kovojome su serbais, kurie vykdė genocidą Kosove“, – sakė jis ir pridūrė, kad KLA vykdė „bendrą išvadavimo sumanymą“ su JAV, NATO ir Jungtinėmis Tautomis.

Byloje taip pat kaltinami H. Thaci artimiausias politinis sąjungininkas Kadri Veseli ir svarbi KLA figūra Rexhepas Selimi.

Nuožmus konfliktas, per kurį daugiausia žuvo Kosovo albanų, baigėsi tik tada, kai NATO aviacijos kampanija privertė serbų pajėgas atsitraukti.

Vėliau Serbijos aukšto rango kariškių ir policininkų buvo nuteista už karo nusikaltimus kituose tarptautiniuose teismuose.

H. Thaci po karo įsitraukė į politiką, o tuometinis JAV viceprezidentas Joe Bidenas kartą jį pavadino „Kosovo George'u Washingtonu".

Tačiau KLA lyderiai taip pat buvo kaltinami keršto išpuoliais prieš serbus, romus ir varžovus albanus karo metu ir po jo.

Daug buvusių KLA vadų įsigalėjo Kosovo politikoje ir daug kas H. Thaci tebelaiko išsivadavimo didvyriu. Kritikai jį ir kitus laiko korumpuoto, įsitvirtinusio politikos elito veidu.