Galimas buvusio premjero milijardieriaus sugrįžimas į valdžią galėtų priartinti Čekiją, kuri yra Ukrainos sąjungininkė, prie Europos Sąjungos (ES) išsišokėlių Vengrijos ir Slovakijos, o tai pakenktų santykiams su Kyjivu ir Briuseliu.
Tačiau net jei A. Babišo partija ANO („Taip“) laimės balsavimą, jai beveik neabejotinai teks derėtis dėl koalicijos ar kitų partijų paramos.
ES ir NATO narėje, kurioje gyvena apie 11 mln. žmonių, A. Babišas per rinkimų kampaniją žadėjo gerovę ir karinės pagalbos Ukrainai sustabdymą.
Dabartinė ministro pirmininko Petro Fialos centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė teikia Ukrainai plačią humanitarinę ir karinę pagalbą, tačiau daugelis rinkėjų kaltina ją ignoruojant problemas šalies viduje.
„Pokyčiai būtini. Čekija turi būti savarankiškesnė, ji neturi būti tik Briuselio pasiuntinė“, – naujienų agentūrai AFP teigė 68 metų geografas Jaroslavas Kolaras.
Tačiau 41 metų gydytoja Anna Stefanova (Ana Stefanova) AFP sakė bijanti, kad Čekija gali „pakrypti Rusijos link“.
2017–2021 metais eidamas premjero pareigas 71-erių A. Babišas kritikavo kai kurias ES politikos kryptis ir apskritai palaiko gerus santykius su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu bei Slovakijos premjeru Robertu Fico, kurie išlaikė ryšius su Maskva nepaisydami jos invazijos į Ukrainą.
„Pirmiausia čekai“
Penktadienį rinkimų apylinkės atsidarys 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku ir užsidarys 22 val., o šeštadienį vėl bus atviros nuo 8 val. iki 14 valandos; rezultatų tikimasi sulaukti šeštadienį vakare.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad ANO pirmauja su daugiau kaip 30 proc. rinkėjų palaikymu, o P. Fialos vadovaujamą aljansą „Kartu“ remia apie 20 proc. čekų.
„Siekiame vienos partijos vyriausybės. Anksčiau mes sėkmingai ir rezultatyviai valdėme“, – trečiadienį televizijos debatuose su P. Fiala sakė A. Babišas.
Apibūdindamas save kaip „taikdarį“, raginantį sudaryti paliaubas Ukrainoje, A. Babišas pažadėjo laikytis požiūrio „pirmiausia čekai“, primenančio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nuostatas, ir žadėjo „geresnį gyvenimą“ visiems čekams.
Pernai A. Babišas ir V. Orbanas Europos Parlamente įkūrė kraštutinių dešiniųjų grupę „Patriotai už Europą“, kuriai, be kitų partijų, priklauso ir Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ (RN).
61-erių buvęs politikos mokslų profesorius P. Fiala socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad rinkėjai nuspręs, „ar toliau eisime laisvės, aukštos kokybės demokratijos, saugumo ir klestėjimo keliu, ar eisime į Rytus“.
„Pragmatiškas verslininkas“
Visgi analitikas Josefas Mlejnekas (Josefas Mleinekas) iš Prahos Karolio universiteto naujienų agentūrai AFP sakė nesitikintis esminių pokyčių, jei laimėtų A. Babišas.
„Babišas yra pragmatiškas verslininkas ir vienintelis dalykas, kuris jam rūpi – tai būti ministru pirmininku“, – teigė jis.
Tačiau analitikai įspėja, kad viskas priklausys nuo rinkimų rezultatų.
Jei A. Babišo partija užims pirmą vietą, bet nesurinks daugumos, jis, anot analitikų, gali bandyti sudaryti koaliciją su kraštutinių dešiniųjų opoziciniu judėjimu „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ (SPD), kurį remia apie 12 proc. rinkėjų.
Taip pat kilo susirūpinimas dėl internete skleidžiamos Rusijos propagandos, kuria siekiama daryti įtaką rinkimams, nors analitikai teigia kol kas nematantys didelių rinkėjų nuotaikų pokyčių.
Praėjusią savaitę viena analitikų grupė teigė, kad milijonus žiūrovų pasiekiančios platformos „TikTok“ čekų paskyros „sistemingai skleidžia prorusišką propagandą ir remia antisistemines partijas, pasitelkdamos sumanipuliuotą įsitraukimą“.
Tiek A. Babišas, tiek P. Fiala patyrė skandalų, teršusių jų reputaciją.
P. Fialos vyriausybė kritikuojama dėl Teisingumo ministerijos sprendimo priimti 44 mln. dolerių bitkoinais iš nuteisto nusikaltėlio.
Slovakijoje gimęs ir, žurnalo „Forbes“ duomenimis, septintas turtingiausias čekas A. Babišas kaltinamas sukčiavimo byloje – įtariama, kad jis 2007-aisiais išvedė savo ūkį iš savo žemės ūkio ir chemijos pramonės grupės „Agrofert“, kad gautų ES subsidiją mažoms įmonėms.
Visus kaltinimus jis atmeta kaip šmeižto kampaniją.
(be temos)