Gegužės 20 ir 21 d. Čikagoje vyks NATO viršūnių susitikimas. Klausimų daug. Misija Afganistane, priešraketinė gynyba, mažėjantys gynybos biudžetai. Kuo šis susitikimas svarbus Lietuvai?

PRG klausimas

Susitikimas vadinamajame vėjų mieste bus įdomus. Bent jau Prancūzijoje tuo metu pūs nauji vėjai, nes prieš pat susitikimą savo įžadus tarnauti šaliai duos naujasis prancūzų prezidentas François Hollande'as.

O šis jau pareiškė, kad neketina laikyti prancūzų pajėgų Afganistane ilgiau nei iki 2014 m., kai numatyta oficiali tarptautinių pajėgų išvedimo data.

Maža to, naujasis Prancūzijos vadovas pažadėjo, kad dalis pajėgų iš Afganistano pasitrauks netrukus jam tapus prezidentu.

Kitas aspektas – Rusija. Čia taip pat papūtė seni nauji vėjai.

Kremliuje vėl šeimininkauja Vladimiras Putinas. Jis anksčiau pareiškė, kad į NATO susitikimą nevyks, o šią savaitę informavo, kad jo nebus ir JAV, Kemp Deivide organizuojamame Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikime.

Pasak Kremliaus, V.Putinas nevyks į G-8 viršūnių susitikimą JAV, nes yra užsiėmęs vyriausybės formavimu, nors susitiks su B.Obama per Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimą birželį.

V.Putino atsisakymo priežasčių ieškantys ekspertai sako, kad esminis klausimas tarp Rusijos ir NATO išlieka ir veikiausiai išliks priešraketinis skydas (PRG).

Manoma, kad Čikagoje gali būti priimti svarbūs susitarimai dėl priešraketinės gynybos.

Aukštas Lietuvos diplomatas dienraščiui teigė, kad svarbus tas faktas, jog susitikimas organizuojamas Čikagoje.

„Visų pirma, bus paskelbta, kad bus žengtas dar vienas žingsnis PRG steigimo link. Tiesa, sistema nebus sukurta, nebus inauguruota, tačiau Lisabonoje buvo žengti tik pradiniai žingsniai, o dabar bus kalbama apie praktinius žingsnius kuriant PRG pajėgumus“, – kalbėjo diplomatas.

Tiesa, V.Putinas dar sykį pabrėžė, kad Maskvos ir Aljanso santykiai bus plėtojami reikalaujant iš NATO „atsižvelgti į Rusijos Federacijos interesus saugumo ir strateginėje srityje“.

„Euroatlantiniame regione Rusijos užsienio reikalų ministerija privalo vystyti santykius su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija tokiu lygiu, kuris priklausytų nuo Aljanso noro atsižvelgti į Rusijos Federacijos interesus saugumo ir strateginio stabilumo srityje, taip pat gerbti esminius tarptautinės teisės principus“, – teigė ką tik prisaikdintas naujasis Rusijos prezidentas V.Putinas.

V.Putinas pridūrė, kad euroatlantinėje erdvėje Rusija sutiks tik su nedalomo saugumo sistema, pagrįsta tarptautine teise.

Afganistano ateitis

Kitas aštrus klausimas NATO vadovams – Afganistanas.

Numatyta, kad tarptautinės pajėgos iš šalies pasitrauks po dvejų metų. Visgi iki šiol nebuvo aiškiai apibrėžta, koks bus sąjungininkų vaidmuo po 2014-ųjų.

„Čikagoje turėtų būti paskelbta deklaracija, kuri šiuo metu derinama su Afganistano prezidentu Hamidu Karzai. Joje bus patvirtintas įsipareigojimas 2014 m. tarptautinėms pajėgoms palikti Afganistaną. Kitas aspektas, per Lisabonos susitikimą nebuvo apibrėžta, koks bus NATO vaidmuo po 2014 m. Būtent Čikagoje ketinama paskelbti, koks vaidmuo teks. Bus paskelbta apie vietos saugumo pajėgų mokymus, specialaus fondo šioms pajėgoms finansuoti sudarymą, taip pat bus kalbama apie vadinamąją Tokijo donorų konferenciją, kurioje bus derinamas paramos Afganistanui planas“, – sakė Lietuvos diplomatas.

Tai patvirtino ir neseniai Afganistane apsilankęs JAV prezidentas Barackas Obama.

Jis kartu su H.Karzai per trumpą vizitą Kabule pasirašė susitarimą dėl Afganistano ir JAV santykių po to, kai 2014 m. iš Afganistano bus išvestos užsienio kovinės pajėgos.

Čikagos susitikimas, pasak B.Obamos, svarbus tuo, kad jame turėtų būti suderintas aiškus planas, kaip toliau bus dirbama Afganistane.

„Ši mėnesį NATO susitikime Čikagoje mūsų koalicinės pajėgos iškels tikslą, kad Afganistano saugumo pajėgos būtų pasirengusios vadovauti operacijoms visoje šalyje. Be to, Čikagoje mes ketiname patvirtinti siūlymą skirti paramą Afganistano pajėgoms“, – sakė B.Obama.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pridūrė: „Čikagoje mes ketiname susitarti dėl tolesnės perdavimo fazės, kai 2013 m. Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (ISAF) perduos pagrindines saugumo funkcijas Afganistano kariuomenei ir dalyvaus koviniuose veiksmuose tik tada, kai to labai reikės.“

Kartu Čikagoje ketinama kalbėtis su kitomis pasaulio šalimis, kurios reiškia norą bendradarbiauti su NATO.

Būtent dėl to susitikime dalyvaus ne tik 28 NATO šalių, bet ir dar 22 valstybių atstovai.

„Čikagoje mes diskutuosime dėl partnerystės. Turime pripažinti savo partnerių indėlį saugoti vertybes Balkanuose, Afganistane, Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje“, – pabrėžė H.Clinton.

Čikagos susitikimas bus iki šiol didžiausias tokio pobūdžio, jame ketina dalyvauti 57 šalių vadovai ir 3 tarptautinių organizacijų svarbiausi pareigūnai – Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, Pasaulio banko ir ES vadovai.

Tiesa, nors V.Putinas atsisakė vykti į Čikagą, jame Maskva visgi bus atstovaujama, kaip ir kai kurios Centrinės Azijos šalys.

Išmanioji gynyba – kas tai?

Vienas aktualiausių Čikagos susitikime svarstomų klausimų bus vadinamoji išmanioji NATO gynyba.

Daugelis NATO šalių susiduria su finansinėmis bėdomis ir išlaidos gynybai mažėja, todėl Aljanse vis garsiau kalbama apie gudrius gynybos būdus.

„Čikagoje mes žengsime žingsnius, kad būtų prisiimti konkretūs įsipareigojimai ir numatytos priemonės dėl išmaniosios gynybos“, – teigė NATO generalinis sekretorius Andersas Fogh'as Rasmussenas.

Vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių, Lietuvos diplomato teigimu, – Baltijos šalių oro erdvės apsauga.

„Natūralu, kad vienas svarbiausių klausimų mažėjant NATO šalių gynybos biudžetams – išmanioji gynyba. Atsirado būtinybė rasti gudrių, išmintingų sprendimų. Juk kyla grėsmė, kad nesugebėsime efektyviai kovoti su iššūkiais, jei neturėsime lėšų. Būtent todėl viena iš temų bus išmintinga gynyba; oro policija yra vienas geriausių tokios gynybos pavyzdžių. Lietuva neturi su kitomis Baltijos šalimis lėktuvų, todėl atliekamos kitų šalių oro pajėgos gina mūsų erdvę“, – sakė Lietuvos diplomatas.

Jis pridūrė, kad Lietuvai labai svarbus oro policijos misijos tęstinumo klausimas.

„Lietuva siekia, kad ši misija taptų nuolatinė. Klausimas, ar mums pavyks pasiekti, kad misija taptų nuolatinė? Tai būtų didelis pasiekimas ir svarbus NATO solidarumo su Baltijos šalimis ženklas“, – tikino diplomatas.

Energetinis saugumas

Kitas Lietuvos prioritetas, pasak aukšto diplomato, yra energetinis saugumas.

Lietuva įsteigė energetinio saugumo centrą, jis pretenduoja tapti NATO kompetencijos centru.

„Energetika nuo 2006 m. Rygoje vykusio NATO viršūnių susitikimo yra Aljanso darbotvarkės dalis. Mes užpernai įsteigėme energetinio saugumo centrą. Šiuo metu NATO kontekste yra apie 20 tokių kompetencijos centrų. Steigdamos tokius centrus įvairios šalys pasirenka įvairias sritis. Energetikoje matomi iššūkiai, kuriems reikia NATO dėmesio. Pavyzdžiui, nutraukiamas dujų tiekimas“, – kalbėjo diplomatas.

Tiesa, pasak jo, NATO neketina kištis į komercinius klausimus, nes Aljansas turi reaguoti tada, kai kyla reali saugumo grėsmė.

Kariuomenės ištekliai irgi yra centro kompetencija.

„Kariuomenės sunaudoja daug gamtinių resursų. Todėl reikia ieškoti galimybių diegti alternatyvias, pavyzdžiui, žaliąsias technologijas. Šis pasiūlymas sulaukė susidomėjimo. Čikagoje bus pristatytas energetikos raportas. Kol kas nesame akreditavęsi, tačiau raporte bus pripažintos Lietuvos pastangos, galbūt gali būti išsakyta parama Lietuvos centrui, kad šis būtų NATO dalis. Taigi, Čikaga bus ta vieta, kurioje gali būti pripažintas Lietuvos vaidmuo energetinėje srityje, išreikšta parama Lietuvos pastangoms per šį centrą. Tai – nemažas pasiekimas“, – sakė diplomatas.

Laukiantys iššūkiai

Tiesa, kaip teigė diplomatas, šiuos interesus reikės ginti ir ne viskas ranka pasiekiama.

„Čikagos susitikimas svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, pamatysime, kaip vyksta Lisabonos sutarčių įgyvendinimas, kiek pasistūmėta, ką šalys galvoja. Norėčiau pasakyti, kad tarp Aljanso narių yra ir tokių, kurių nuomonė skeptiška, kitaip sakant, Lisabonos strategija nėra šimtu procentų visų remiama. Pavyzdžiui, kokie vokiečiai sakytų, kad jie labiau palaiko kolektyvinės gynybos ir operacijų dalį, tačiau jiems ne tokios aktualios naujosios grėsmės, pavyzdžiui, energetinis saugumas. Pasak vokiečių, tai pernelyg siejasi su Rusija, todėl vokiečiai nenori pernelyg to akcentuoti“, – iššūkius paminėjo diplomatas.

Visgi, pasak jo, svarbu tai, kad susitikimas vyksta JAV, todėl Lietuva turi galimybių tikėtis paramos savo interesams.

„Amerikiečiai, kadangi pas juos vyksta rinkimų kampanija, sąmoningai parinko laiką, kad susitikimas vyktų rinkimų kampanijos kontekste. Garantuotai bus rezultatų. Amerikiečiai įdėmiai seks tai, kas sutarta Lisabonoje, kad būtų atspindėtos koncepcijos nuostatos, – sakė diplomatas. – Svarbu ir tai, kad amerikiečių ir mūsų interesai paprastai sutampa. Tai reiškia, kad jei sugebėsime tinkamai pasiųsti mūsų prioritetus, yra daug šansų, kad mums pasiseks. Šiuo aspektu atrodo, kad Čikagos susitikimas ne toks svarbus kaip Lisabonos, tačiau taip nėra.“