„Mes nagrinėjame viską... Kibernetinėje srityje mes esame labiau linkę reaguoti. Svarstome galimybę būti agresyvesni arba iniciatyvesni, o ne tik reaguoti“, – laikraščiui sakė NATO karinio komiteto pirmininkas adm. Giuseppe Cavo Dragone.

„Financial Times“ pažymi, kad Europa pastaruoju metu patyria daugybę hibridinio karo incidentų – nuo kabelių nutraukinėjimų Baltijos jūroje iki kibernetinių atakų visame žemyne. Kai kurie iš jų priskiriami Rusijai, kitų kaltininkai kol kas lieka aiškūs

Kai kurie diplomatai, ypač iš Rytų Europos šalių, ragina aljansą nustoti būti vien tik reaguoti, ir imtis atsakomųjų veiksmų.

„Jei mes ir toliau tik reaguosime, tuomet tik paskatinsime Rusiją toliau mėginti mums kenkti. Ypač kai hibridinis karas yra asimetrinis – jiems tai kainuoja nedaug, o mums – daug. Turime stengtis būti išradingesni“, – sakė vienos Baltijos šalies diplomatas.

Pasak „Financial Times“, atsakomuosius veiksmus lengviausia įgyvendinti kibernetinių atakų atveju, nes daugelis šalių tokių puolamųjų pajėgumų turi, bet jie sunkiau įsivaizduojami sabotažo ar dronų įsiveržimų į oro erdvę klausimu.

Admirolas sakė, kad „prevencinis smūgis“ galėtų būti laikomas „gynybiniais veiksmais“, tačiau pažymėjo, kad tokia mąstysena ir elgsena aljansui būtų neįprasta.

„Būti agresyvesniems, lyginant su mūsų partnerių agresyvumu, galėtų būti vienas iš variantų. (Klausimai yra – ELTA) teisinis pagrindas, jurisdikcija ir kas tai darys?“ – klausė adm. G. C. Dragone.

NATO misija „Baltic Sentry“ sėkmingai užkirto kelią tolesniam Rusijos šešėlinio laivyno laivų kabelių nutraukinėjimui Baltijos jūroje, tačiau susirūpinimas dėl tokių incidentų aljanse neatslūgo. Suomijos teismas nutraukė sabotažo bylą prieš vieną iš tokių laivų, mat šis plaukė tarptautiniuose vandenyse.

Tai, pasak Suomijos užsienio reikalų ministrės Elinos Valtonen, šiems sankcijas apeiti skirtiems rusų laivams iš esmės suteikia visišką laisvę.

E. Valtonen pridūrė, kad galimybės elgtis ryžtingiau yra svarstomos, tačiau kol kas poreikio tam ji nemato.

„Kol kas nemanau, kad to reikia. Taip pat turėtume visų pirma gerai išanalizuoti, ko siekia agresorius. Antra, tikriausiai neturėtume isterikuoti. Turime savo strategiją ir turėtume ja pasitikėti, nes ji yra gana tvirta“, – kalbėjo Suomijos užsienio reikalų ministrė.

NATO karinio komiteto pirmininkas pripažino, kad viena problema yra ta, kad NATO ir jos nariai turi „daug daugiau apribojimų nei mūsų konkurentas dėl etikos, teisės, jurisdikcijos“.

„Tai yra problema. Nenoriu sakyti, kad tai yra pralaimėtojo pozicija, bet tai yra sunkesnė pozicija nei mūsų konkurentų“, – pažymėjo adm. G. C. Dragone.

Pasako jo, svarbiausias aljanso laukiantis išbandymas – atgrasyti nuo agresijos ateityje.

„Kaip pasiekti atgrasymą – per atsaką, per prevencinį smūgį – tai yra kažkas, ką turime giliai išanalizuoti, nes ateityje šis klausimas gali tapti dar svarbesnis“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvos oro erdvėje fiksuotas išskirtinis iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų aktyvumas. Šalies vadovai šiuos pastaruoju metu nuolat besikartojačius incidentus vadina Baltarusijos hibridine ataka.

Dėl gausaus kontrabandinių balionų antplūdžio vėlų penktadienio vakarą buvo laikinai sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas. Jis veiklą atnaujino šeštadienį. Sekmadienio vakarą oro uosto veikla vėl buvo sustabdyta, jis darbą atnaujino pirmadienį paryčiais.

Dėl pastaruosius mėnesius į Lietuvą atskriejančių kontrabandinių balionų šauktas ne vienas Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdis, Baltarusijos hibridinės atakos klausimas aptarinėjamas įvairiais formatais šalies ir tarptautiniu lygiu.