Pasak jo, šių dviejų valstybių lyderiai įsitikinę, kad Ukrainoje nepavyko pasiekti taikos dėl Europos kaltės. JAV ir Rusijos prezidentai, pasak jo, kartu linksniuoja Europą, nes praėjus trims savaitėms po jų didelio atgarsio sulaukusio, tačiau beveik jokio realaus poveikio neturėjusio viršūnių susitikimo Aliaskoje, pastangos užbaigti karą Ukrainoje, panašu, atsidūrė akligatvyje.
JAV prezidentas (ne visiškai be pagrindo) kaltiną Europą perkant Rusišką naftą ir, anot naujausių dienraščio „The Financial Times“ pranešimų, ketina sumažinti karinę paramą Rusijos kaimynėms Europoje, tarp jų ir Lietuvai, ragindamas senąjį žemyną prisiimti didesnį vaidmenį dėl savo paties gynybos. Visą kaltę Europai dėl „situacijos Ukrainoje“, be abejo, suverčia ir Rusijos prezidentas.
„Per pokalbį su Europos lyderiais šį ketvirtadienį Trumpas paragino Europą daryti daugiau, nors vienintelė apčiuopiama diplomatinė veikla, susijusi su karu, yra vykdoma JAV transatlantinių sąjungininkių, kurios mėgina parengti saugumo garantijas, kad po bet kokio taikos susitarimo būtų apsaugota Ukraina“, – pažymi S. Collinsonas.
JAV prezidentas, kurio veiksmuose CNN žurnalistas neįžvelgia nuoseklios pozicijos dėl diplomatinių priemonių užbaigti karą Ukrainoje, užsiminė apie tolimesnes derybas su V. Putinu, tačiau atsisakė įsipareigoti taikyti griežtas sankcijas, nepaisant to, kad Rusija nuolat nesilaiko taikos terminų, kurių paskutinis baigiasi šį penktadienį.
Baltieji rūmai priekaištauja Europai dėl perkamos Rusiškos naftos
D. Trumpas pabrėžė, kad Europa turi nustoti pirkti rusišką naftą, pažymėdamas, kad Rusija per metus uždirbo už ją iš europiečių gavo 1,1 mlrd. eurų, ketvirtadienį sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.
„Viena vertus, Trumpas teisus. Atsižvelgiant į rimtą grėsmę saugumui, kurią Europos šalys mato iš Rusijos pusės, keista, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys vis dar perka Rusijos energiją tuo metu, kai Vakarai įvedė sankcijas, siekdami susilpninti Maskvos ekonomiką dėl neteisėtos 2022 m. invazijos į Ukrainą“, – rašo S. Collinsonas.
Tačiau CNN žurnalistas iškart paaiškina, kodėl Rusijos naftos atsisakymas nebūtų lemiamas veiksnys, siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
„Vykstant karui Ukrainoje, (Europa – ELTA) jau ėmėsi veiksmų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos Rusija kadaise buvo didžiausia naftos tiekėja ES. Tačiau nuo tada valstybės narės įvedė draudimą (importuoti Rusijos – ELTA) naftą jūra ir rafinuotus naftos produktus“, – rašo jis.
Pasak CNN žurnalistės Lauren Kent, Rusijos naftos importas Europoje 2025 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo iki 1,72 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 16,4 mlrd. JAV dolerių tuo pačiu laikotarpiu 2021 m.
Baltieji rūmai mažina karinę paramą Rusijos kaimynėms, įskaitant Lietuvą
Pasak „The Financial Times“, JAV administracijos pareigūnai praėjusią savaitę informavo Europos diplomatus apie Vašingtono sprendimą nutraukti programų, skirtų prie Rusijos sienos esančių Rytų Europos šalių ginkluotųjų pajėgų apmokymui ir aprūpinimui, finansavimą. D. Trumpo administracija siekia, kad Europa prisiimtų didesnį vaidmenį dėl savo pačios gynybos.
JAV Senato užsienio reikalų komitete dirbanti senatorė Jeanne Shaheen, kurią cituoja „Financial TImes“, šiuos išlaidų sumažinimus pavadino „klaidingu žingsniu, kuris siunčia visiškai neteisingą signalą, kai mes bandome priversti Putiną sėsti prie derybų stalo ir atgrasyti Rusiją nuo agresijos“.
Dienraštis taip pat mini grėsmę, kylančią Baltijos saugumo iniciatyvai – atskirai programai, sukurtai 2020 m., kurios tikslas buvo sustiprinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.
JAV saugumo pagalbos praradimas būtų „labai skaudus“ Baltijos šalims, dienraščiui sakė į atsargą išėjęs JAV admirolas Markas Montgomery.
„Visa (šios iniciatyvos – ELTA) esmė – suteikti joms galimybę apsiginti pačioms“, – pridūrė jis.
Rusija kaltina Europą, ši žada saugumo garantijas po karo
Rusija stiprina pastangas suskaldyti NATO sąjungininkes, tuo pačiu siekdama pasistūmėti į priekš mūšio lauke rytų Ukrainoje, pažymi S. Collinsonas.
Vizito Kinijoje metu V. Putinas susitiko su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Ficu ir atmetė Europos perspėjimus apie Rusijos grėsmę, teigdamas, kad „bet kuris protingas žmogus puikiai žino, jog Rusija niekada neturėjo, neturi ir niekada neturės jokio noro ką nors pulti“, nepaisant Maskvos invazijų į Ukrainą 2014 ir 2022 m..
Aliaskoje Kremliaus galva perspėjo, kad Europa neturėtų „kaišioti pagalius į ratus“ jo diplomatijai su D. Trumpu.
Europos Komisija šią savaitę pranešė, kad Ursulos von der Leyen lėktuvas Bulgarijoje patyrė GPS trukdžius, ir dėl jų apkaltino Rusiją, o ši, savo ruožtu, atmetė kaltinimą kaip „melagingą“ ir „paranojišką“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova taip pat pareiškė, kad bet koks užsienio kariuomenės dislokavimas Ukrainoje pagal taikos susitarimą būtų „nepriimtinas“.
Visi šie veiksmai, anot S. Collinsono, rodo aiškias Maskvos pastangas susilpninti Europos vienybę ir sužlugdyti planus stiprinti Ukrainos saugumą.
Pasak CNN žurnalisto, ketvirtadienį buvo matyti nedidelių pažangos ženklų, Prancūzijos prezidentui E. Macronui paskelbus apie 26 šalių įsipareigojimą po karo prisijungti prie galimų taikos palaikymo pajėgų, jeigu D. Trumpo pastangos pasiekti taiką duos rezultatų ir bus paskelbtos paliaubos.
E. Macronas teigė, kad Ukrainos saugumas turi remtis trimis ramsčiais: stipresnėmis ginkluotosiomis pajėgomis, Europos kariuomenės dislokavimu ir „Amerikos saugumo tinklu“, o Vašingtonas parodė atvirumą ribotam vaidmeniui.
Tačiau taikos derybos kol kas lieka akligatvyje, o D. Trumpas, pasak CNN žurnalistės Alayna Treene, vis labiau nusivylęs dėl pažangos trūkumo.
Ir kol kas nepanašu, kad JAV prezidentas turi idėjų, kaip iš šio akligatvio išeiti, reziumuoja S. Collinsonas.
