„Ji [N. Pelosi] bijo pateikti tai Senatui, kuris gali nustatyti [balsavimo] datą ir kuris padarys galą visai šiai aferai“, – tviteryje parašė D. Trumpas.

Vakarų žiniasklaida atkreipė dėmesį į tai, kad Vašingtone susidaro neaiški situacija dėl tolesnių apkaltos procedūros žingsnių. Visų pirma, dar nėra tiksliai žinoma, kada byla gali būti perduota Senatui. Pati N. Pelosi anksčiau nurodė galinti atidėti bylos perdavimą, kad panaudotų šį laiką respublikonams spausti.

Trečiadienį Demokratų partijos kontroliuojami Atstovų Rūmai paskelbė D. Trumpui apkaltą pagal du kaltinimus – piktnaudžiavimą įgaliojimais ir trukdymą Kongresui vykdyti tyrimą.

Spėjama, kad ateinančių metų pradžioje Senatas galutinai nuspręs, ar prezidentą tikrai reikėtų atstatydinti iš pareigų.

Tokiais atvejais Senate rengiamas teismo procesas, kurio metu senatoriai tampa prisiekusiaisiais, o Atstovų Rūmų nariai atlieka prokurorų vaidmenį. Proceso pabaigoje balsuojama: norint pašalinti valstybės vadovą iš pareigų, už tai turi nubalsuoti du trečdaliai senatorių.

Šiuo metu dauguma vietų Senate priklauso respublikonams, todėl labiausiai tikėtina, kad šiame etape prezidento nušalinimui nuo valdžios bus nepritarta.

Pats D. Trumpas apkaltos procesą anksčiau vadino „bandymu įvykdyti perversmą“, taip pat „raganų medžiokle“.

JAV demokratai šį rudenį pradėjo prezidento apkaltos tyrimą, vienam informatoriui išreiškus susirūpinimą dėl liepos 25 dieną įvykusio D. Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio pokalbio telefonu.

Pokalbio metu Amerikos lyderis ragino V. Zelenskį inicijuoti antikorupcinį tyrimą D. Trumpo potencialaus varžovo 2020 metų rinkimuose J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) atžvilgiu, taip pat atlikti tyrimą dėl tariamo Ukrainos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.