„Vakar man paskambino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis padėkojo mūsų šaliai už RF perduotus CŽV (Centrinės žvalgybos valdybos) duomenis. Ši informacija padėjo užkirsti kelią dideliam teroro aktui Sankt Peterburge. Ten galėjo žūti labai daug žmonių, galbūt – tūkstančiai žmonių“, – pareiškė JAV lyderis, pristatydamas šalies nacionalinio saugumo strategiją.

„Jiems pavyko sulaikyti tuos teroristus prieš jiems pereinant prie veiksmų. Niekas nežuvo, ir tai yra gerai. Būtent taip mums ir reikia dirbti“, – pridūrė jis.

„Sieksime rasti tokio bendradarbiavimo galimybę, tačiau ginsime savo interesus ir savo šalį taip aktyviai, kaip niekada anksčiau“, – perspėjo D. Trumpas.

Sekmadienį Baltieji rūmai citavo JAV ir Rusijos prezidentų pokalbį, jog teroro akto šiaurės vakariniame Sankt Peterburgo mieste sužlugdymas su CŽV pagalba yra puikus pavyzdys, kaip abiejų valstybių bendradarbiavimas atneša teigiamų rezultatų.

Pasak Baltųjų rūmų, per pokalbį telefonu su V. Putinu JAV lyderis „pabrėžė, kad (JAV ir Rusijos) žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas yra svarbus pergalei prieš teroristus, kad ir kur šie būtų“.

„Dviejų šalių lyderiai sutiko, kad tai yra teigiamų rezultatų, kurių galima pasiekti abiem šalims dirbant drauge, pavyzdys“, – sakoma pranešime.

Rusijos prezidentas taip pat „padėkojo ir pasveikino Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorių Mike'ą Pompeo (Maiką Pompėją) ir jo valdybą“, pranešė Vašingtonas.

Pasikalbėjęs su V. Putinu, JAV prezidentas paskambino M. Pompeo, „kad pasveikintų jį ir jo talentingą komandą bei visą žvalgybos bendruomenę dėl sėkmingai įvykdyto darbo“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Kritikuoja Kiniją ir Rusiją

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo pirmojoje nacionalinio saugumo strategijoje pavadino Kiniją ir Rusiją „revizionistinėmis jėgomis“, siekiančiomis pakenkti Vašingtono interesams ir vertybėms, sakoma pirmadienį paskelbtame dokumente.

Strategijoje, kurioje išdėstytos prezidento administracijos požiūrio į pasaulį gairės, nevengiama aštrios retorikos, o Kinija ir Rusija vadinamos pasaulinėmis konkurentėmis.

Kinija ir Rusija priešinasi Amerikos galiai, įtakai ir interesams, bando pakenkti Amerikos saugumui ir klestėjimui.

„Kinija ir Rusija priešinasi Amerikos galiai, įtakai ir interesams, bando pakenkti Amerikos saugumui ir klestėjimui“, – sakoma dokumente, nors D. Trumpas anksčiau itin draugiškai atsiliepdavo apie tų šalių vadovus Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) ir Vladimirą Putiną.

Strategijoje Pekinas kaltinamas siekiant „pakeisti Jungtines Valstijas“ Azijos regione; Kinijai metama daugybė kitų kaltinimų: pradedant duomenų vagystėmis ir baigiant „savo autoritarinės sistemos bruožų“ skleidimu.

„Priešingai nei vylėmės, Kinija išplėtė savo jėgą kitų suverenumo kaina“, – sakoma dokumente.

Tuo tarpu Rusijos branduoliniai ginklai vadinami „svarbiausia Jungtinių Valstijų egzistencine grėsme“, o Kremlius – jėga, „siekiančia atkurti savo didžiosios galybės statusą ir nustatyti įtakos zonas šalia savo sienų“.

„Rusija siekia susilpninti JAV įtaką pasaulyje ir atskirti mus nuo mūsų sąjungininkų ir partnerių“, – teigiama pirmadienį D. Trumpo pristatytoje nacionalinio saugumo strategijoje, grindžiamoje jo garsiuoju šūkiu „Pirmiausiai – Amerika“.

Orientyras ar įsakymas?

Dokumentą, kurį D. Trumpo administracija rengė 11 mėnesių, pristatyti įpareigoja JAV įstatymai. Nacionalinio saugumo strategijoje turi būti suformuotos gairės, koks yra šalies požiūris į pasaulį.

Ankstesnės strategijos būdavo skelbiamos be didesnio triukšmo ir laikytos labiau orientyrais, o ne doktrininiais įsakymais.

Tačiau šių metų pradžioje į valdžią atėjusioje administracijoje šiam dokumentui skiriama itin daug dėmesio. Vašingtono sąjungininkai jame ieškos didžiausios pasaulio ekonominės ir karinės jėgos ketinimų paaiškinimų.

Nacionalinio saugumo strategijoje nustatyti keturi pagrindiniai prioritetai: saugoti šalį ir Amerikos žmones, skatinti Amerikos klestėjimą, jėga saugoti taiką ir stiprinti JAV įtaką.

Užsienio pareigūnai Vašingtone dažnai skundžiasi, kad šioje šalyje veikia „dvi administracijos“: su viena – Valstybės departamentu ir Pentagonu – jie kasdien bendrauja įprastu būdu, o antroji – D. Trumpas, mėgstantis dėstyti savo pažiūras 280 simbolių ar trumpesniuose pranešimuose socialiniame tinkle „Twitter“.

D. Trumpo ir jo patarėjų pozicijos dažnai skiriasi net esminiais saugumo klausimais: pradedant Artimaisiais Rytais ir baigiant derybomis su Šiaurės Korėja.

Tačiau mažai tikėtina, kad prezidentu tapęs nekilnojamojo turto magnatas, jau ne kartą laužęs normas, laikysis savo strategijos nuostatų.

Ypač akylai stebimi jo pasisakymai apie Rusiją. D. Trumpas nuolat menkina Pentagono, Valstybės departamento ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) reiškiamą susirūpinimą dėl numanomo Maskvos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

Tyrime dėl galimo respublikono kampanijos ir Rusijos susimokymo jau keturiems D. Trumpo kampanijos patarėjams yra pareikšti baudžiamieji kaltinimai.

Sugriautas B. Obamos palikimas

Stojęs prie valstybės vairo, D. Trumpas ėmė griauti savo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) atliktą darbą, pradedant klimato kaitos sritimi ir baigiant laisvosios prekybos klausimais. Vis dėlto kartais naujojo prezidento priimti sprendimai nesulaukia tarptautinės bendruomenės palaikymo.

JAV pirmadienį vetavo Jungtinių Tautų rezoliuciją, atmetančią prezidento D. Trumpo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Likusios 14 JT Saugumo Tarybos narių tai rezoliucijai pritarė.

Be kita ko, užuot konkrečiai paminėdamas klimato kaitos grėsmę, strategijoje prezidentas kalba apie „dominavimą energetikos srityje“.

„Amerikos centrinė pozicija pasaulinės energetikos sistemoje – kaip pirmaujančios gamintojos, vartotojos ir inovatorės – užtikrina, kad rinkos yra laisvos ir JAV infrastruktūra yra atspari ir saugi“, – sakoma dokumente.

D. Trumpas, neslepiantis skeptiško požiūrio į klimato kaitą, birželį sakė, kad JAV trauksis iš Paryžiaus klimato susitarimo, kurį pasirašė beveik 200 šalių.

Tuo tarpu B. Obama, likus metams iki jo kadencijos pabaigos, pareiškė, jog klimato kaita paveiks JAV kariuomenės šalies gynimo būdus. Jis argumentavo, kad į šiuos pokyčius privalu atsižvelgti organizuojant karių veiklą, mokymus ir saugant infrastruktūrą.