Milijardierius verslo magnatas antradienį atsitraukė nuo jo būstinėje Manhatano dangoraižyje „Trump Tower“ vykstančių savo būsimos administracijos formavimo derybų ir po dešimties minučių kelionės atvyko į dienraščio „The New York Times“ redakciją duoti išsamaus interviu apie savo planus.

D. Trumpas šiame interviu atsiribojo nuo alternatyviųjų dešiniųjų sparno aktyvistų, kurie džiūgavo dėl jo pergalės ir vadino ją baltųjų viršenybės triumfu, taip pat nuo raginimų patraukti baudžiamojon atsakomybėn Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir uoliai gynė savo pasaulinę verslo imperiją.

Išrinktasis prezidentas taip pat, regis, sušvelnino savo poziciją dėl pažado pasitraukti iš tarptautinių susitarimų, pavyzdžiui, pernai Paryžiuje COP21 konferencijoje pasirašytos istorinės sutarties dėl kovos su pasauliniu atšilimu, kuri įpareigoja valstybes mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

„Labai įdėmiai į tai žiūriu. Mano požiūris į tai atviras“, – sakė D. Trumpas „The New York Times“ vadovams ir žurnalistams per pietus dienraščio redakcijoje.

Per savo kampaniją prieš lapkričio 8-osios rinkimus D. Trumpas minioms fabrikų darbininkų, angliakasių ir naftininkų nuosmukį išgyvenančiame Amerikos sunkiosios pramonės regione bei šalies pietuose nekart žadėjo, kad jam tapus prezidentu, Jungtinės Valstijos pasitrauks iš tarptautinių klimato susitarimų.

Dar 2012 metais milijardierius socialiniame tinkle „Twitter“ rašė: „Globalinio atšilimo koncepciją sukūrė kinai, siekdami paversti JAV gamybos pramonę nekonkurencinga“.

Antradienį „The New York Times“ skiltininko Thomo Friedmano (Tomo Fridmano) paprašytas pakomentuoti savo poziciją šiuo klausimu, sausio 20 dieną prezidento pareigas pradėsiantis eiti D. Trumpas pripažino, kad tarp pramonės ir pasaulinio atšilimo esama ryšio.

„Manau, esama tam tikro ryšio. Kažkiek, kažkokio. Svarbu, ar jis didelis“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad bet kokiu atveju jam susirūpinimą kelia tai, kiek vadinamosios žaliosios priemonės „atsieis mūsų kompanijoms“.

„Nacių pasveikinimas“

Pokalbis dienraščio „The New York Times“ redakcijoje įvyko kitą dieną po neviešos D. Trumpo diskusijos su JAV televizijos tinklų vadovais, kuri, kaip pranešama, buvo itin nedraugiška.

Antradienio susitikimas galbūt reiškia laikinas paliaubas tarp išrinktojo prezidento ir jo nekenčiamos žiniasklaidos.

D. Trumpas savo „Twitter“ žinutėse reguliariai pliekia „žlungantį „The New York Times“ ir nepamiršo to padaryti ir prieš antradienio susitikimą. Tačiau per pietus redakcijoje jis atsiribojo nuo grasinimų sugriežtinti įstatymus dėl šmeižto ir linksmai bendravo su dienraščio žurnalistais.

„Tikrai jį skaitau. Deja“, – pripažino D. Trumpas. – Gyvenčiau 20 metų ilgiau, jei jo neskaityčiau“.

Keliskart apie tai paklaustas, D. Trumpas taip pat pasmerkė vadinamųjų alternatyviųjų dešiniųjų judėjimą, kurio lyderiai savaitgalį buvo susitikę Vašingtone ir iškėlę rankas nacių stiliumi sveikino jo pergalę.

D. Trumpas kiek kontroversiškai tvirtino, kad dėl jo pasaulinės verslo imperijos ir jo prezidento pareigų negali kilti viešų ir privačių interesų konfliktas – bent jau taip tikina teisininkai, su kuriais jis konsultavosi.

„Įstatymas yra visiškai mano pusėje. Prezidentui negali kilti viešų ir privačių interesų konflikto“, – sakė jis.

D. Trumpas taip pat sakė, kad peržiūri savo poziciją pritarti šiurkštiems įtariamųjų tardymo metodams. Tai padaryti jis nusprendė po savaitgalį įvykusio pokalbio su atsargos generolu Jamesu Mattisu (Džeimsu Matisu) – kandidatu į gynybos sekretoriaus postą.

Išrinktasis prezidentas taip pat sakė, jog „labai norėtų“ sudaryti susitarimą, kuris padarytų galą ne vieną dešimtmetį vykstančiam konfliktui tarp Izraelio ir palestiniečių. Tačiau apie brutalų karą Sirijoje jis kalbėjo kur kas labiau miglotai.

„Turime užbaigti vykstančią beprotybę“, – sakė jis.

D. Trumpas nepagailėjo liaupsių Barackui Obamai (Barakui Obamai), kurį pakeis Baltuosiuose rūmuose, ir sakė, kad nepaisant griežto jo rinkimų kampanijos tono, jam buvo garbė susitikti su prezidentu.

D. Trumpas išsižadėjo ir savo grasinimų padaryti viską, kad jam rinkimuose pralaimėjusi H. Clinton stotų prieš teismą.

Per rinkimų kampaniją D. Trumpas kaltino H. Clinton, kad ji neteisėtai ištrynė tūkstančius savo elektroninių laiškų, mėginama nuslėpti pažeidimus, susijusius su jos darbu Valstybės departamente, taip pat tvirtino, jos labdaros fondas užsiėmė sukčiavimu.

D. Trumpui per rinkimų kampanijos renginius žeriant šiuos kaltinimus savo varžovei, jo šalininkai skanduodavo: „Į cypę ją!“

Specialus prokuroras

Per pokalbį „The New York Times“ redakcijoje D. Trumpo buvo paklausta, ar jis neketina atsisakyti savo grasinimo paskirti specialų prokurorą tyrimui dėl H. Clinton atlikti. Šį grasinimą respublikonas išsakė pačiai H. Clinton per jų antruosius rinkimų kampanijos debatus.

„Manau, tai labai supriešintų šalį“, – pripažino išrinktasis prezidentas.

Milijardierius respublikonas seka savo pirmtakų pavyzdžiu ir neskuba pristatyti savo kabineto, todėl prie „Trump Tower“ lūkuriuojantiems žurnalistams nelieka nieko kita, tik vaikytis gandų, jam rengiant susitikimus su potencialiais kandidatais.

Jei Vašingtono politinis elitas tikisi, kad rinkimų kampanijos metu populistinę ir provokacinę retoriką aktyviai naudojęs D. Trumpas į aukščiausius postus paskirs nuosaikius valdžios koridorių senbuvius, jam greičiausiai teks nusivilti.

D. Trumpas savo vyriausiuoju strategu jau paskyrė karingą kovotoją su isteblišmentu, kuris save apibūdiną kaip „ekonominį nacionalistą“, o patarėju nacionalinio saugumo klausimais pasiūlė tapti atsargos generolui, kurį B. Obama atleido jį iš Gynybos žvalgybos agentūros vadovo posto po skundų dėl jo vadovavimo stiliaus. Beje, šis atsargos generolas sulaukė griežtos kritikos, kad pernai Maskvoje dalyvavo Kremliaus ruporu laikomos valstybinės televizijos RT iškilmėse, per kurias sėdėjo šalia Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

D. Trumpas, 70-metis verslo magnatas ir televizijos realybės šou žvaigždė, kuriai politinių normų nepaisymas padėjo pirmuoju bandymu iškovoti svarbiausią valdžios postą pasaulyje, turėtų dabar keistis?