Buvęs Europos Vadovų Tarybos vadovas siekia tapti naujuoju Lenkijos ministru pirmininku po to, kai jo liberalioji koalicija laimėjo daugumą prieš valdančiąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

Per aštuonerius PiS valdymo metus Lenkijos santykiai su ES valdžios institucijomis smarkiai pablogėjo, nes buvo laikoma, kad Varšuva žengia atgal demokratijos prasme.

Dar rinkimų kampanijos metu D. Tuskas pažadėjo atkurti ryšius ir atblokuoti 35 mlrd. eurų ES lėšų, įšaldytų, kilus nesutarimams dėl Lenkijos teismų reformų.

„Šiandieninis tikslas – atkurti mano šalies pozicijas Europoje ir sustiprinti visą ES“, – sakė D. Tuskas, kai U. von der Leyen jį priėmė Briuselyje.

Jis tvirtino, kad jo tėvynainiai parodė, jog „antidemokratinis ir antieuropietiškas požiūris nebūtinai yra tendencija, o greičiau laikini nesklandumai“. „Aš labai didžiuojuosi, kad esu lenkas ir europietis“, – sakė jis.

U. von der Leyen pažymėjo, kad „rekordinis rinkėjų aktyvumas spalio 15 dieną Lenkijoje vykusiuose rinkimuose dar kartą parodė, jog lenkai yra tvirtai įsipareigoję demokratijai“.

Šiandieninis tikslas – atkurti mano šalies pozicijas Europoje ir sustiprinti visą ES

„Žinau, kad su D. Tusku rasime daug bendrų sąlyčio taškų“ įvairiais klausimais – nuo gynybos iki švariųjų technologijų bei demokratijos“, – sakė ji.

Vizitas į Briuselį vyksta tuo metu, kai liberalioji opozicija spaudžia Lenkijos konservatyvų prezidentą pavesti jai suformuoti naują vyriausybę.

PiS po šį mėnesį vykusių rinkimų iškovojo pirmąją vietą, tačiau nesurinko parlamentinės daugumos ir turi mažai galimybių sudaryti koaliciją.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, PiS sąjungininkas, antradienį pradėjo susitikimus su partijų lyderiais, kad nuspręstų, kam jis pasiūlys sudaryti vyriausybę.

Dėl aiškios D. Tusko pergalės rinkimuose lengviau atsikvėpė ir Briuselis.

Lenkija aštuonerius metus buvo viena iš pagrindinių kliūčių ES pastangoms pertvarkyti bloko migracijos ir prieglobsčio politiką, kuria bandoma padalyti atsakomybę už prieglobsčio prašytojų priėmimą arba prisidėjimą prie jų priėmimo, siekiant sumažinti spaudimą vadinamosioms priešakinėms ES šalims.

Ji taip pat griežtai priešinosi Briuselio pastangoms užtikrinti, kad įgyvendinant demokratiją būtų laikomasi Europos teisės viršenybės standartų, ypač kai kalbama apie teisėjų nepriklausomumą.