Fondas buvo įsteigtas siekiant paskirstyti pagalbą Ukrainai 2023–2028 metais, o naujausiu įsipareigojimu Danija iš viso pažadėjo skirti 64,8 mlrd. kronų karinės pagalbos.

„Nuo pat karo pradžios Danija buvo viena iš aktyviausių paramos teikėjų“, – pareiškime teigė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas).

„Mes ir toliau tai darysime, todėl džiaugiuosi, kad didžioji dauguma Folketingo [Danijos parlamento] partijų pritaria tam, kad 2024 metais į Ukrainos fondą būtų įtraukta dar 4,4 mlrd. kronų karinei pagalbai“, – teigė jis.

Vyriausybė išvardijo anksčiau Ukrainai suteiktą pagalbą, pavyzdžiui, artilerijos pabūklus ir šaudmenis, raketas, tankus, dronus ir priešlėktuvines sistemas.

Ji teigė, kad fondo tikslas – toliau teikti „tiesioginę karinę paramą Ukrainai, be kita ko, ginklų, kitos karinės įrangos ir mokymo programų pavidalu“.

Danija, viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų, vasario pabaigoje pasirašė 10 metų saugumo susitarimą su Ukraina po panašių Kyjivo ir Berlyno, Londono bei Paryžiaus susitarimų.

Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) duomenimis, tai ketvirta pagal dydį karinės pagalbos Ukrainai teikėja nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pranešimas paskelbtas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasirašė įstatymo projektą dėl 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės ir ekonominės pagalbos Kyjivui paketo, kurį po kelis mėnesius trukusių derybų patvirtino Kongresas.