Europos Parlamento (EP) tyrimų tarnybos ataskaitoje pažymima, kad „auksinės vizos“ ES narėms kelia pavojų – neigiamai veikia vietines nekilnojamojo turto rinkas: lemia būsto trūkumą, didėjančias nuomos kainas. Ataskaitoje akcentuojama ir tai, kad dėl tokių „auksinių vizų“ programų didėja pinigų plovimo, sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veiklų rizika ES.

Bumas Ispanijoje

Kovodama su būsto trūkumu, taip pat neteisėta veikla, kairiųjų Vyriausybė Ispanijoje 2024 m. balandį nusprendė stabdyti „auksinės vizos“ programą, kuri buvo pradėta 2013 m., siekiant pritraukti užsienio investicijų ir skatinti ekonomikos augimą.

Ispanijos valdantieji pabrėžia, kad „auksinės vizos“ programa kelia susirūpinimą dėl skaidrumo trūkumo, taip pat yra spragų, kuriomis galima pasinaudoti vykdant neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, slėpti nelegalius pinigus arba vengti mokesčių. Nuogąstaujama ir dėl to, kad dėl turtingų investuotojų, perkančių nekilnojamąjį turtą, antplūdžio kyla būsto kainos, dėl to patiems ispanams sunkiau jį įpirkti.

„Imsimės reikalingų priemonių, kad gyvenamasis plotas būtų teisė, o ne spekuliacinis verslas“, – teigė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas ir pridūrė, kad sprendimu siekiama pažaboti spekuliaciją.

Vis dėlto Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė Andrea Farnós pabrėžia, kad premjeras neįvardijo, kada tiksliai įsigalios įstatymo pataisos dėl „auksinės vizos“ programos stabdymo, o tuo šiuo metu naudojasi investuotojai ne iš ES šalių.

„Ispanijai paskelbus apie planus panaikinti vadinamąją auksinę vizą, Kinijos investuotojai suskubo pirkti nekilnojamąjį turtą šalyje. Ispanijos sostinėje Madride stebimas Kinijos investuotojų į nekilnojamąjį turtą bumas“, – sako ji.

„Būtent tvyrant šiai laikinai nežiniai kinai rado galimybę – 2024 m. 60 proc. sandorių įvyko po Vyriausybės pranešimo apie planus stabdyti „auksinių vizų“ išdavimą“, – Ispanijos naujienų portalui „El Confidencial“ teigė nekilnojamojo turto agentūros „Bafre“, kuri specializuojasi šių rūšių vizų išdavimo srityje, atstovai.

Ispanijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, kuriuos taip pat pateikia A. Farnós, nuo 2013 m., kai Ispanijoje buvo pradėtos išduoti šios vizos, jomis pasinaudojo 6 420 asmenų, investavusių bent 0,5 mln. eurų į nekilnojamąjį turtą. Daugiau nei pusė visų „auksinių vizų“ per šį laikotarpį išduotos Kinijos (2 793) ir Rusijos (1 159) piliečiams.

Pasinaudodami „auksinės vizos“ programa ir investuodami mažiausiai 500 tūkst. eurų į nekilnojamąjį turtą, 1 mln. eurų į įmones ar 2 mln. eurų į Vyriausybės obligacijas, ne ES šalių piliečiai šiuo metu vis dar gali gauti leidimą gyventi Ispanijoje.

Stabdo programą

Europoje stebima tendencija atsisakyti „auksinių vizų“, rašo „Business Standard“.

Jungtinė Karalystė 2022 m. vasarį ėmėsi iniciatyvos stabdyti „auksinės vizos“ programą, taip siekdama pažaboti neteisėtų pinigų, ypač iš Rusijos, srautą.

Jos pavyzdžiu 2023 m. vasarį pasekė Airija. Šalis sustabdė Imigrantų investuotojų programą, pagal kurią buvo siūloma apsigyventi šalyje mainais į finansines investicijas. Programa Rusijos piliečiams buvo sustabdyta 2022 m. kovą, prasidėjus karui Ukrainoje. Nyderlandai programą nutraukė 2024 m. sausį.

„Schengen Area News“ informuoja, kad kai kurios šalys, siekdamos mažinti būsto krizę ir kovoti su galima neteisėta veikla, iš savo „auksinės vizos“ programos pašalino galimybę gauti leidimą gyventi šalyje investuojant į nekilnojamąjį turtą, tačiau paliko kitokių galimybių.

Pavyzdžiui, Portugalija iš „auksinės vizos“ programos pašalino pasirinkimą investuoti į nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto užsienio piliečiams vis dar siūloma apsigyventi šalyje investuojant į mokslinius tyrimus, rizikos kapitalo fondus, remiant kultūros paveldą ir kt.

Italijos „auksinės vizos“ programoje tai pat nenumatyta investavimo į nekilnojamąjį turtą galimybė, tačiau užsienio piliečiai, norėdami gauti leidimą gyventi Italijoje, gali investuoti ne mažiau kaip 2 mln. eurų į Vyriausybės obligacijas, ne mažiau kaip 500 tūkst. eurų į įmonių obligacijas arba akcijas, taip pat mažiausiai 250 tūkst. eurų į startuolius.

Kinai rado galimybę – 2024 m. 60 proc. sandorių įvyko po Vyriausybės pranešimo apie planus stabdyti „auksinių vizų“ išdavimą.

Graikija didina kainas

Graikijos naujienų portalo „Efsyn“ žurnalistas Kostos Zafeiropoulos agentūrai ELTA pažymi, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. ne ES narių piliečiai, norintys gauti leidimą gyventi šalyje investuojant į nekilnojamąjį turtą, turi pakloti kur kas daugiau nei anksčiau.

„Įsigaliojus naujajam įstatymui, naujos minimalios investicijų sumos suskirstytos į tris grupes. Vietoj 250 tūkst. eurų, kaip iki šiol, investuotojai Atėnuose, Salonikuose, Mikono ir Santorino salose, taip pat visose salose, kuriose, remiantis pastarojo surašymo duomenimis, gyvena daugiau kaip 3 100 gyventojų, turės pakloti 800 tūkst. eurų. Visuose kituose šalies regionuose kaina didės iki 400 tūkst. eurų. „Auksinę vizą“ už 250 tūkst. eurų bus galima įsigyti perkantiems į kultūros paveldo sąrašą įtrauktą pastatą ir jį renovuojant pagal teisės aktų reikalavimus“, – duomenis pateikia žurnalistas.

K. Zafeiropoulos pažymi ir tai, kad nekilnojamojo turto sektoriaus darbuotojai kritikuoja naująjį Ekonomikos ir finansų ministerijos inicijuotą pokytį, sakydami, kad dėl to investuotojai paliks Graikiją ir išvyks į šalis, kuriose „auksinės vizos“ gavimo sąlygos yra palankesnės. Anot jo, kiti tokį įstatymo pokytį vadina eksperimentu, kuris gali neduoti norimų rezultatų.

„Jie įsitikinę, kad pokyčiai neigiamai paveiks investicinį aktyvumą, mat užsienio investuotojai ne tik prisideda nauju kapitalu, bet ir remia statybų sektorių, nes patys graikai negali įpirkti naujai statomų nekilnojamojo turto objektų“, – priduria jis.

Vis dėlto K. Zafeiropoulos pabrėžia, kad tokia nekilnojamojo turto rinkos specialistų pozicija visiškai neatspindi daugumos graikų susirūpinimo dėl itin sparčiai kylančių būsto pirkimo ir nuomos kainų, kurias iš dalies lemia „auksinės vizos“ programa.

K. Zafeiropoulos, remdamasis Graikijoje esančio „Eteron“ instituto tyrimu, pažymi, kad nors daugumoje Europos šalių, kuriose taikoma ši investavimo schema, poveikis nekilnojamojo turto rinkai yra nereikšmingas, Graikija yra išimtis.

„Šalies nekilnojamojo turto rinkai, būsto kainų augimui investicijos siekiant gauti „auksinę vizą“ daro didelę įtaką“, – sako jis.

„Išanalizavus 300 Atėnuose 2017–2019 m. sudarytų „auksinės vizos“ sandorių tarp nekilnojamojo turto bendrovių ir Kinijos investuotojų, paaiškėjo, kad didžioji dauguma objektų buvo įsigyti už dvigubai ar net trigubai didesnę kainą nei objektyvi jų vertė. Vadinasi, nekilnojamąjį turtą, kurio vertė buvo 50 tūkst. ir 100 tūkst. eurų, Kinijos investuotojai pirko daug brangiau, kad pasiektų 250 tūkst. eurų ribą, taip veikiausiai lemdami nekilnojamojo turto kainų didėjimą“, – priduria žurnalistas.

Jis pabrėžia, kad keičiant „auksinių vizų“ įsigijimo sąlygas, Graikijos Vyriausybė siekia kovoti su būsto trūkumu ir brangimu, taip pat didinti valstybės biudžetą.

Vengrijos sprendimas

Nuo šių metų liepos 1 d. Vengrija atnaujino „auksinių vizų“ programą, kuri buvo nutraukta 2017 m. Pagal šią programą, žinomą kaip Svečių investuotojų programa, užsieniečiai, investuodami į nekilnojamąjį turtą, gali įgyti teisę gyventi šalyje.

Gyvenamąją vietą pagal šią programą galima gauti įsigijus nekilnojamojo turto vienetą ne mažiau kaip už 250 tūkst. eurų ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto ne mažiau kaip už 500 tūkst. eurų. Kita pagal šią programą siūloma galimybė – paaukoti ne mažiau kaip 1 mln. eurų šalies aukštojo mokslo įstaigai.

EP raginimai

Pilietybė investuojant (angl. citizenship by investment, CBI, dar vadinama auksiniu pasu) ir leidimas gyventi investuojant (angl. residence by investment, RBI, dar vadinamas auksine viza) – tai sistemos, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai už finansinį įnašą gali gauti teisę gyventi priimančiojoje šalyje arba pilietybę, rašoma EP informaciniame pranešime.

CBI ir RBI sistemos yra greitesnis būdas gauti leidimą gyventi ES šalyje ar pilietybę, palyginti su kliūtimis siekiant tarptautinės apsaugos, teisėtos migracijos ar natūralizacijos įprastais būdais.

2021 m. EP tyrimų tarnyba paskelbė Europos pridėtinės vertės vertinimo ataskaitą „ES veiksmų dėl pilietybės ir apsigyvenimo investuojant schemų galimybės“. Joje pažymima, kad 2011–2019 m. daugiau nei 132 tūkst. asmenų gavo leidimą gyventi ES arba pilietybę pasinaudodami CBI arba RBI sistemomis, o bendros investicijos siekė mažiausiai 21,4 mlrd. eurų.

Remdamasis ataskaita, EP informuoja, kad šios programos griauna nuoširdaus bendradarbiavimo, sąžiningumo ir nediskriminavimo principus ES. Tai pat dėl jų valstybės narės susiduria su korupcija, pinigų plovimu, grėsme saugumui, mokesčių vengimu, spaudimu nekilnojamojo turto sektoriui ir vidaus rinkos vientisumo erozija.

2022 m. EP pateikė keletą konkrečių siūlymų panaikinti „auksinio paso“ ir griežčiau reguliuoti „auksinės vizos“ schemas.

Be to, 2022 m. EP rezoliucijoje visos valstybės narės buvo paragintos nedelsiant nutraukti CBI ir RBI schemų taikymą visiems jų prašantiems Rusijos piliečiams. Parlamentas taip pat paragino valstybes nares peržiūrėti neseniai patvirtintus Rusijos piliečių prašymus ir užtikrinti, kad nė vienas „Rusijos pilietis, turintis finansinių, verslo ar kitokių ryšių su V. Putino režimu, nepasiliktų savo pilietybės ir teisės gyventi šalyje arba kad tokiems asmenims būtų laikinai užkirstas kelias naudotis šiomis teisėmis“.

EP paprašė Europos Komisijos įvertinti ir patikrinti valstybių narių vertinimus ir pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų visiškai uždraustos CBI ir RBI schemos Rusijos piliečiams, kuriems taikomos ES sankcijos.

Parengė agentūra ELTA, dalyvaujanti Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė A. Farnós ir Graikijos naujienų portalo Efsyn.gr žurnalistas K. Zafeiropoulos.