JAV padavė į teismą bendrovę BP ir dar 8 su naftos išsiliejimu Meksikos įlankoje susijusias kompanijas, kaltindamos jas pažeidus saugumo taisykles.

Ieškinyje prašoma įpareigoti jas kompensuoti visas naftos valymo išlaidas ir padengti nuostolius, praneša BBC.

Balandžio 20 dieną sprogus Meksikos įlankoje esančiam naftos gręžiniui „Deepwater Horizon“, žuvo 11 ten buvusių darbininkų, o per keletą mėnesių į vandenyną išsiliejo milijonai barelių naftos. Ši nelaimė – didžiausia JAV istorijoje aplinkosauginė katastrofa.

JAV generalinio prokuroro Erico Holderio teigimu, skunde tvirtinama, kad balandžio sprogimą sukėlė „saugumo ir veiklos taisyklių pažeidimai“.

Tarp ieškinyje minimų kompanijų – „BP Exploration and Production Inc“, „Anadarko Exploration & Production LP“, „Anadarko Petroleum Corporation“, „MOEX Offshore 2007 LLC“, „Triton Asset Leasing GMBH“, „Transocean Holdings LLC“, „Transocean Offshore Deepwater Drilling Inc“, „Transocean Deepwater Inc“ ir draudikas „QBE Underwriting Ltd/Lloyd's Syndicate 1036“.

Atsakovai kaltinami nesiėmę reikalingų atsargumo priemonių ir neužtikrinę Macondo naftos gręžinio valdymo laikotarpiu iki balandžio 20 dienos; nenaudoję geriausių prieinamų ir saugiausių gręžimo technologijų, padedančių stebėti gręžinio būklę; nevykdę nuolatinės priežiūros; nenaudoję prieinamos įrangos ir medžiagų, būtinų darbuotojų, įrangos, gamtos išteklių ir aplinkos saugumui užtikrinti.

„Mes siekiame įrodyti, kad šie kaltinamieji be jokių išlygų yra atsakingi už vyriausybės patirtas išlaidas, ekonominius praradimus ir aplinkosauginius nuostolius“, – teigė E. Holderis.

„Tyrimui tęsiantis, mes nesvyruodami imsimės visų reikiamų žingsnių, kad kaltieji už tai atsakytų“, – pridūrė jis.

Savo pareiškime bendrovė BP teigė, kad šis ieškinys „jokiu būdu nėra joks atsakomybės įtvirtinimas ar joks teisinis nustatymas, kad kaltinimai turi pagrindo“. BP tvirtina toliau ketinanti bendradarbiauti vyriausybės atliekamuose tyrimuose ir vykdyti savo įsipareigojimus išvalyti įlankoje išsiliejusią naftą.

Gręžinį cementavusios „Halliburton“ kompanijos ir įrangą jam tiekusios bendrovės „Cameron International“ tarp atsakovų nėra. Tačiau teisingumo departamentas trečiadienį pareiškė, kad tyrimas dar tęsiamas ir ieškinyje gali atsirasti daugiau kaltinimų ir atsakovų.

Generalinis prokuroras nenurodė, kiek teismo procesas galėtų tęstis, tačiau pažymėjo, kad JAV veiks kaip įmanoma greičiau.

„Transocean“ nesutinka su vyriausybės pateiktais kaltinimais, teigdama, kad ji neturėtų atsakyti už kitų veiksmus.

„Joks gręžimo rangovas iki šiol neturėjo atsakyti už nuotėkius iš gręžinių. Dėl iš gręžinio nutekėjusių angliavandenilių atsakomybę prisiimti turėtų vien tik savininkas ir valdytojas“, – pareiškime teigė kompanija.

Be šios bylos, Naujojo Orleano teismams jau pateikta daugiau kaip 300 su naftos išsiliejimu susijusių ieškinių. Ieškinius teikia žvejybos ir turizmo sektoriaus darbuotojai, palei Meksikos įlanką esančių restoranų ir turto savininkai.

Kiek anksčiau JAV valdžia nusprendė neleisti naujose vietose palei rytinę įlankos dalį ir Atlanto vandenyno pakrantę gręžti naujų gręžinių.

Panaši nelaimė BP– ne pirmoji

Tinklalapio „WikiLeaks“ paviešinti dokumentai rodo, kad panašios nelaimės, kuri nutiko Meksikos įlankoje, 18 mėnesių anksčiau vos pavyko išvengti Azerbaidžano dujų platformoje, rašo britų „Guardian“.

Dokumentuose teigiama, kad kai kurie BP partneriai buvo nusivylę tuo, kad kompanija labai paslaptingai kalbėjo apie incidentą Azerbaidžane ir kad ji tariamai nuslėpė informaciją. Ten taip pat tvirtinama, kad BP pavyko saugiai evakuoti 212 darbuotojų, tačiau dėl nelaimės teko sustabdyti darbą dviejuose telkiniuose, o dėl to gavybos apimtys sumažėjo 500 tūkst. barelių per dieną, o darbai sutriko keletui mėnesių.

Paviešintuose dokumentuose teigiama, kad sprogimas įvyko 2008 metų rugsėjį, po jo prasidėjo dujų nuotekis.

„Dėl sprogimo gręžinyje ant platformos buvo „daug purvo“, kurį BP ketino analizuoti ir nustatyti, kas sukėlė sprogimą ir dujų nuotėkį“,   – teigiama dokumente.

Praėjus kelioms savaitėms po incidento parašytame dokumente tuometinis BP vadovas Azerbaidžane Billas Schraderis pripažino, jog egzistuoja galimybė, kad kompanija „niekada nesužinos“ priežasties, nors ji toliau „metodiškai tiria galimas teorijas“.

Pasak kito dokumento, 2009 metų sausį BP galvojo, kad dėl dujų nuotėkio Azerbaidžane kaltas blogas betonavimas. Kiek vėliau BP buvęs generalinis direktorius Tony Haywardas iš dalies tą pačią priežastį nurodė kalbėdamas apie nelaimę Meksikos įlankoje.

BP taip pat kritikuota už tai, kad JAV valdžios institucijoms nesuteikė visos informacijos apie naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje. Dujų telkinys Kaspijos jūroje nuotėkio ir sprogimo metu buvo eksploatuojamas, kitaip nei gręžinys Meksikos įlankoje, kuris dar buvo gręžiamas.
BP atsisakė atsakyti į „Guardien“ pateiktus klausimus apie dujų nuotėkio Azerbaidžane priežastis.

Paviešintuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad BP vos pavyko išsisukti: „Turint omeny sprogstamąjį potencialą, BP gana pasisekė, kad spėjo laiku visus evakuoti ir išvengti dujų užsidegimo. Nors B. Schraderis teigė, kad ši istorija išvengė žiniasklaidos dėmesio, tačiau jai didelį dėmesį skyrė Azerbaidžano vyriausybė, kiekvieną dieną prarasdavusi 40–50 mln. dolerių“.

Kiti trečiadienį paviešinti dokumentai tvirtina, kad Azerbaidžano prezidentas apkaltino BP iš jo šalies pavogus 10 mlrd. dolerių vertės naftos ir naudojant „švelnų šantažą“ užsitikrinus teises eksploatuoti Kaspijos jūros regione esančius dujų telkinius.

Per balandžio 20 dienos sprogimą žuvo 11 gręžinio darbuotojų, o šimtai kilometrų pakrantės buvo užteršta nafta. Naftos liejimąsi pavyko sustabdyti tik liepą.