Vokietijos kanclerės Angelos Merkel svetingumo politika migrantų atžvilgiu sulaukė didelio palaikymo šalyje ir už jos ribų, tačiau, vietos institucijų galimybėms priimti atvykėlius senkant, kritikų balsai vis garsesni. Prieš savaitę Bavarijos regiono vyriausybė konstituciniu teismu pagrasino Berlynui, jei šis nesiims priemonių apriboti migrantų srauto, o vienas aršiausių A. Merkel kritikų – konservatyvus šio regiono premjeras Horstas Seehoferis reikalauja sugriežtinti taisykles prieglobsčio prašytojams. Taigi, humaniškumo euforijai Vokietijoje slūgstant, kanclerės A. Merkel populiarumas krinta, o jos kritiko H. Seehoferio palaikymas išaugo beveik keturgubai.

Bavarija Berlynui grasina konstituciniu teismu

Vien per rugsėjį į Vokietiją atvyko maždaug tiek žmonių, kiek gyvena Klaipėdoje. Jiems tenka glaustis nenaudojamuose prekybos centrų pastatuose, buvusiuose savivaldybių biuruose, kareivinėse ir mokyklų sporto salėse. „Pabėgėliai yra paskirstyti po visą Vokietiją. Visur jų yra daug ir visur stengiamasi panaudoti tuščias patalpas“, – sako LRT Radijo bendradarbė Berlyne Vida Kaluza.

Ji pasakoja, kad padėties rimtumas išryškėja netikėtai – kaip tuomet, kai neseniai vienos Bavarijos vietovės gyventojus teko evakuoti nukenksminant Antrojo pasaulinio karo laikų bombą: „Bombą reikėjo susprogdinti vietoje, nes ji buvo labai pažeista. Bet to tūkstančio ar daugiau gyventojų nebebuvo kur evakuoti, nes visos aplinkinės sporto salės, įvairiausios sporto organizacijų patalpos ir pan. buvo užimtos pabėgėlių. Tokie faktai labai piktina paprastus gyventojus ir todėl kyla protestai. Panašiai vyksta ir Rytų Vokietijoje, kur protestų prieš pabėgėlius vis daugiau.“

Tačiau Matthias Nowakas iš pagalbos organizacijos „Maltiečiai“ naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Vokietija pajėgi susidoroti su šiuo nelengvu iššūkiu: „Tik sudėtingiausia užtikrinti, kad tai būtų ilgalaikė integracija. Nepakanka pasiūlyti jiems laikiną prieglaudą, maisto ir dušą. Būtina juos integruoti, o tai ilgalaikis procesas, kuris taps iššūkiu ateinančiais metais ir dešimtmečiais.“

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel svetingumo politika migrantų atžvilgiu sulaukė didelio palaikymo šalyje ir už jos ribų. Jos pavardė dėl to net buvo atsidūrusi tarp galimų Nobelio taikos premijos kandidatų. Tačiau, vietos institucijų galimybėms priimti atvykstančius senkant, kritikų balsai girdimi vis garsiau.

Prieš savaitę Bavarijos regiono vyriausybė konstituciniu teismu pagrasino Berlynui, jei šis nesiims priemonių apriboti migrantų srauto. Vienas aršiausių A. Merkel kritikų – konservatyvus šio regiono premjeras Horstas Seehoferis reikalauja sugriežtinti taisykles prieglobsčio prašytojams ir pasiųsti aiškų signalą, kad Vokietijos galimybės turi ribas.

„Mes turime riboti imigraciją, kad išlaikytume visuomenės solidarumą, kuris, laimei, vis dar yra labai didelis. Už tai turime visiems padėkoti. Mums reikia apribojimų, kad bendromis vertybėmis paremta integracija būtų sėkminga. Ir mums reikia imigracijos apribojimų tam, kad būtų užtikrintas vidinis saugumas“, – tvirtina H. Seehoferis.

A. Merkel populiarumas krinta

„Brangūs draugai, mus vienija Sąjunga, ir visuomet, net kai mūsų požiūriai skyrėsi, rasdavome bendrą sprendimą. Dabar, kai visi imamės veiksmų, bavarai tikrai daro daug. Ir mes jiems labai už tai dėkingi“, – taip šią savaitę kanclerė A. Merkel kalbėjo susitikime su partijos kolegomis ir bendražygiais.

Kartu ji pabrėžė dedamas pastangas spręsti susidariusią krizę Europos lygiu: „Mes galime daug, tačiau, žinoma, nepajėgsime visko pasaulyje vieni. O Europos problemos sprendžiamos kartu. Taip pat kaip kalbėjome apie solidarumą ir savo pastangas per euro krizę, privalome pasakyti, kad pabėgėlių priėmimas ir apgyvendinimas negali būti užduotis keturioms šalims narėms iš 28.“

Vienas iš racionalumu garsėjančios kanclerės motyvų atverti sienas pabėgėliams yra nauda senstančios šalies ekonomikai, kuri jaučia kvalifikuotos darbo jėgos stygių. Vis dėlto, pasak vokiečių politologo Wolfgango Seibelio iš Kostanzo universiteto, šis ir kiti teigiami imigracijos aspektai nublanksta prieš nuogąstavimus dėl pabėgėlių integracijos ir ksenofobiškų nuotaikų visuomenėje.

„Be abejo, argumentų yra įvairių. Vienas jų – tam tikras kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Tačiau jis palyginti antraeilis. Pagrindinė problema yra milžiniškas imigrantų antplūdis, daugiau kaip 10 kartų didesnis nei prieš porą metų, todėl kiti aspektai nublanksta“, – pastebi W. Seibelis.

Humaniškumo euforijai Vokietijoje slūgstant, kanclerės A. Merkel populiarumas krinta, o jos kritiko H. Seehoferio palaikymas išaugo beveik keturgubai.

Dažnėja išpuoliai

V. Kaluza cituoja naujausių visuomenės apklausų duomenis – prieš dvi savaites šalies galimybėmis sėkmingai susidoroti su padidėjusiu migrantų srautu tikėjo 57 proc. gyventojų. Dabar šis skaičius sumenko iki 45 proc. Kas trečias apklausose reiškia susirūpinimą dėl grėsmės šalies kultūrinėms vertybėms.

„Sunku pasakyti, kaip reaguoja visa šalis. Kaip rodo statistika, 74 proc. apklaustųjų baiminasi, kad reikės daug taupyti, kad tai kainuos labai daug pinigų. Apie 60 proc. mano, kad Vokietijoje padaugės nusikaltimų. Taigi nuotaikos įvairios“, – pastebi V. Kaluza. Be to, sako ji, požiūris labai priklauso nuo to, kur gyvenama: didmiesčiuose pabėgėliai pagalbos sulaukia daug, o rajonuose, regionuose, ypač Rytų Vokietijoje ir Bavarijoje, kur pabėgėlių daug, nuotaikos priešingos.

Anot V. Kaluzos, prieš mėnesį miesteliuose protestuoti susirinkdavo 50 žmonių, dabar demonstracijos sutraukia 5 tūkst. dalyvių, tarp kurių – ir pilietinių organizacijų atstovai, ir radikalios dešiniosios jėgos. Padažnėję išpuoliai taip pat apsunkina migrantų priėmimo darbus.

„Padegimai Vokietijoje – kone kasdienybė. Vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere`as paminėjo, kad pastaraisiais metais buvo apie 490 tokių išpuolių. Dažniausiai tai – tušti pastatai, kurie įsiliepsnoja greitai, tad, gaisrininkams atvažiavus, didelė dalis patalpos jau būna sudegusi. Tada darbai, kuriuos reikia atlikti ruošiant tokius pastatus pabėgėlių prieglobsčiui, sulėtėja“, – teigia LRT RADIJO bendradarbė.

Daug vokiečių siūlo ir asmeninę pagalbą

Dešiniosios pakraipos Vokietijos partija neseniai pranešė apie planus paduoti kanclerę į teismą dėl nelegalaus žmonių gabenimo. Komentuodamas pastarųjų savaičių įtampą tarp kanclerės A. Merkel ir jos politinio bendražygio Bavarijos premjero H. Seehoferio, profesorius W. Seibelis pabrėžia, kad jiedviem tenka skirtingi vaidmenys: kanclerė atsakinga už bendrą vyriausybės poziciją, o regionų vadovų pečius užgula visos praktinės problemos.

Bavarija patiria didžiausią spaudimą dėl savo geografinės padėties. Tačiau politologas išskiria ir dar vieną svarbų konservatyviojo premjero užimamos pozicijos aspektą: H. Seehoferis pats yra konservatorius, kaip iš esmės ir A. Merkel, bet, kaip dešiniųjų atstovas, jis privalo integruoti ir kritiškai bei skeptiškai nusiteikusius imigrantų atžvilgiu, kažkaip įtraukti juos į demokratinę politinę erdvę.

„Jei to nebus padaryta, mums gresia panaši padėtis kaip Prancūzijoje, kur veikia ekstremali dešiniųjų partija, kokios kol kas Vokietijoje neturime. Tai bendras visų Vokietijos politikų nuogąstavimas nepriklausomai nuo užimamos politinės pozicijos. Ir tai yra tai, kas galiausia vėl suvienija A. Merkel ir jos vidinį oponentą H. Seehoferį“, – sako W. Seibelis.

Nors nerimas jaučiamas, daug žmonių asmeniškai stengiasi padėti integruotis atvykusiems žmonėms. Profesorius lygina šią migrantų krizę su ta, kuri buvo užgriuvusi Vokietiją prieš du dešimtmečius Balkanų karo metu. Jis pastebi, kad, nors atvykstančiųjų skaičius dabar nepalyginamai didesnis, visuomenės nuotaikos yra kur kas palankesnės. Ir tai, pasak jo, didele dalimi yra kanclerės nuopelnas.

„Prognozuojamas milijonas imigrantų yra drastiškas iššūkis Vokietijai. Gerai tai, kad, priešingai nei prieš du dešimtmečius, jaučiamas visuomenės palaikymas federaliniu ir vietos lygiu. Yra daugybė pilietinių iniciatyvų. Tai labai skatina ir teigiama pačios kanclerės A. Merkel laikysena“, – kalba W. Seibelis.

Tokiai nuomonei pritaria ir V. Kaluza – pasak jos, be protestų reikia paminėti ir kitą pusę: „Yra labai daug visuomenės aktyvistų. Aš ir pati kaimynystėje turiu kelias į pensiją išėjusias mokytojas, kurios kone kiekvieną dieną eina į pabėgėlių stovyklas ir moko žmones vokiečių kalbos, padeda jiems sutvarkyti dokumentus.“

Prognozuojama politinė aklavietė ir pralaimėjimas per rinkimus

Pranešdama apie smunkantį Vokietijos kanclerės populiarumo reitingą, spauda jau prognozuoja jai politinę aklavietę ir pralaimėjimą kituose rinkimuose. O žurnalas „Spiegel“ pastebi, kad A. Merkel garsėja kaip patikima ir nuspėjama lyderė, nebijanti iššūkių. „Bet tvirtoji Rytų Vokietijos siena galiausiai griuvo. Europa netaps tvirtove“, – taip su aliuzija į savo Rytų Vokietijos kilmę yra pasakiusi ji.

Vis dėlto, kaip migrantų krizė paveiks šios įtakingos politikės karjerą, profesorius W. Seibelis nesiryžta spėlioti, bet pripažįsta, kad tai dramatiškiausias politinis iššūkis per visą kanclerės karjerą: „Mes nežinome, kas bus, bet tikrai žinome, kad ji turi įsivaizdavimą apie tai, kas vyksta, ir tai jau šis tas. Galima daryti prielaidą, kad ji veikia keliais lygmenimis – stengiasi suvaldyti visuomenės lūkesčius, akcentuodama krikščioniškas vertybes. Galų gale ji – krikščionių demokratų vadovė. Taigi ji primena, kad padorus elgesys su imigrantais yra esminė demokratijos vertybė.“

Tačiau praktiniai klausimai, susiję su didesnių lėšų skyrimu ir administracinių išteklių paskirstymu, politologo pastebėjimu, labai sudėtingi: čia A. Merkel ir patiria didžiausią spaudimą iš vietos administracijų, kurios tiesiog nežino, kaip susidoroti su juos užgriuvusiomis užduotimis.

„Kol kas šalis gana gerai tvarkėsi, tačiau po poros savaičių ateis žiema. Tikiuosi, kad taip nebus, tačiau galimas daiktas, kad žmonės ims mirti iš bado ir šalčio. Tai gali būti labai rimta ir dramatiška. Vietos savivaldybės žino, kas jų laukia, ir tenka tikėtis, kad šalis susitvarkys. Tikiuosi, kad taip ir bus, bet nesu pranašas, esu tik politologas“, – svarsto W. Seibelis.

O Berlyne dirbanti V. Kaluza pastebi, kad konkretesnio kanclerės plano pasigendama, o būtent dėl to jos populiarumas ir mažėja. „Vis dėlto manau, kad Vokietijos visuomenė, kaip rodo ir statistika, ir daug kitų programų, yra pasirengusi priimti pabėgėlius. Mokyklose irgi organizuojamos „Sveiki atvykę“ klasės, kur pabėgėlių vaikai pirmiausia mokosi vokiečių kalbos, o paskui stengiamasi juos integruoti į normalias klases. Taigi pagalbos yra. Žinoma, neaišku, ir niekas apie tai negali kol kas pasakyti, kiek tų žmonių integruosis ir kas bus, kai iš tiesų Vokietijoje pasiliks 1,5 mln. ar net ir daugiau tokių pabėgėlių.“