Pranciškaus vizitą temdė nesutarimai dėl į Europą atvykstančių migrantų, o jo raginimas priimti šiuos žmones supriešina jį su daugumos ES šalių, įskaitant Italiją ir Prancūziją, vyriausybėmis.

Visgi pagrindinis jo vizito akcentas buvo mišios pagrindiniame Marselio stadione „Velodrome“, kuriame paprastai vyksta regbio ar futbolo rungtynės.

Baigdamas pamaldas popiežius sulaukė didžiulių ovacijų ir prancūziškai paprašė tikinčiųjų „melstis už mane, tai sunkus darbas“, ištaręs savo mėgstamą atsisveikinimo frazę.

Marselio arkivyskupas kardinolas Jeanas-Marcas Aveline'as (Žanas Markas Avelinas) paskelbė, kad popiežiui buvo suteiktas Marselio piliečio vardas, ir taip pat sulaukė minios ovacijų.

Pontifiko apsilankymas „Velodrome“ stadione buvo „tarsi apsilankymas kiekvieno Marselio gyventojo namuose“, pridūrė J. M. Aveline'as.

Pranciškus į stadioną įvažiavo savo papamobiliu, po to, kai lėtai pravažiavo miesto gatvėmis, kur jį pasveikino tūkstančiai gyventojų, mojavusių Vatikano ir Prancūzijos vėliavomis.

Pasak vietos pareigūnų, stadione buvo 50 tūkst. žmonių, o per popiežiaus kelionę gatvėse išsirikiavo apie 100 tūkst. žmonių.

„Iš naujo atrasti malonę“

„Turime iš naujo atrasti aistrą ir entuziazmą, įsipareigojimo brolybei skonį, vėl išdrįsti rizikuoti meile dėl šeimos ir pačių silpniausiųjų meilės, ir Evangelijoje iš naujo atrasti malonę, kuri perkeistų gyvenimą ir vėl jį padarytų gražų!“ – aukodamas mišias kalbėjo popiežius, cituojamas Vatikano paskelbtame pranešime.

Anot Pranciškaus, „tikėjimo patirtis visų pirma sužadina gyvenimo žavesį – vidinį virpesį, pojūtį, jog kažkas širdyje sujudėjo. Priešingai nei šaltoje širdyje. Plokščia, šalta širdis gyvenimą tempia mechaniškai, be aistros, užsidegimo ar noro.“

„Mūsų europietiška visuomenė, – tęsė homilijoje popiežius, – gali visu tuo susirgti: cinizmu, nusivylimu, rezignacija, netikrumu, bendro liūdesio jausmu – liūdnomis aistromis, gyvenimu be sukrėtimų.“

Pranciškus ragino mokytis iš Jėzaus, kaip atjausti gyvenimo naštos prislėgtus ir išvargintus žmones, „šoktelėti“ gailestingumu sutikto sužeisto kūno akivaizdoje.

Baigdamas Mišių homiliją Pranciškus ragino: būkime krikščionys, susitinkantys Dievą maldoje ir brolius meilėje – būkime „šoktelėjančiais“, gyvais krikščionimis, priimančiais Dvasios ugnį, kad mus sudegintų nūdienos klausimai, Viduržemio jūros regiono iššūkiai, vargstančiųjų šauksmas, šventosios brolybės ir taikos utopijos, kurios laukia įgyvendinimo.