Nepaisant to, kad prieš balsavimą tikimybė, kad demokratė Hillary Clinton (Hilari Klinton) laimės rinkimus, buvo vertinama 80 proc., D. Trumpui pavyko laimėti svarbiausiose „svyruojančiose“ valstijose ir užsitikrinti pergalę, kurią amerikiečių spauda vadina didžiausiu netikėtumu JAV rinkimų sistemos istorijoje.

Iš pradžių smukęs JAV dolerio kursas euro atžvilgiu vėliau atsigavo iki 1,1014 JAV dolerio, palyginti su 1,1026 JAV dolerio antradieninės prekybos sesijos pabaigoje. Vienu metu doleris euro atžvilgiu buvo atpigęs iki 1,1300 JAV dolerio.

Jenos atžvilgiu doleris atpigo nuo 105,16 iki 104,13 jenos ir sumažino kritimą iki mažiau nei 1 proc. Anksčiau doleris jenos atžvilgiu atpigo beveik 4 proc.

Savo ruožtu Meksikos pesas dolerio atžvilgiu atpigo 7,5 proc. Vienu metu jo kursas dolerio atžvilgiu buvo kritęs 11 proc. Tai buvo rekordinis peso pigimas per 20 metų. Ekspertai mano, kad D. Trumpo išrinkimas gali pabloginti JAV ir Meksiko santykius ir sumažinti dvišalės prekybos apimtis, kadangi išrinktasis JAV prezidentas anksčiau kalbėjo apie galimą laisvosios prekybos su Meksika ir Kanada nutraukimą. Kanados doleris JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį pigtelėjo 1 proc.

Finansų rinkos pirmenybę teikė demokratų kandidatei Hillary Clinton (Hilarei Klinton), nes audringi respublikono D. Trumpo pareiškimai sėjo netikrumą.

„Žinoma, kol kas nieko konkretaus negaliu pasakyti, tačiau atmosfera rinkoje man primena tai, kas buvo prieš penkis mėnesius“, – pareiškė „Mizuho“ banko rinkų ekonomistas Daisukė Karakama, turėdamas omenyje „Brexit“ sukrėtimą.

„Ponas Trumpas aiškiai leido suprasti, kad stiprus JAV doleris jam nepatinka...“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, D. Trumpo propaguojama protekcionistinė politika skatina sujudimą finansų rinkose.

Analitikai sako, kad D. Trumpui tapus prezidentu, gali rimtai nukentėti Meksikos ekonomika, nes jis yra pažadėjęs persvarstyti laisvosios prekybos sutartį su šia šalimi, blokuoti migrantų perlaidas į savo gimtąją šalį ir priversti Meksikos vyriausybę sumokėti milijardus už sieną, kurią jis nori pastatyti tarp šios šalies ir Jungtinių Valstijų.

„Sujudimas rinkose didžiulis, vienas didžiausių pastaraisiais metais“, – pareiškė „Daiwa Securities“ vyresnysis valiutų strategas Yukio Ishizukis (Jukijas Išizukis).

„Nemanau, kad tai dėl D. Trumpo pareiškimo, kad už sieną privalo mokėti Meksika, nes jis nėra labai tikroviškas“, – pažymėjo jis.

„Investuotojams didesnį nerimą kelia jo pareiškimas apie tai, kad jis iš naujo derėsis dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA). Jeigu Jungtinės Valstijos iš tikrųjų tai padarys, tai Kanadai ir Meksikai atneš daug problemų“, – pareiškė ekspertas.

„Birželį rinkose iš esmės vyravo įsitikinimas, kad Jungtinė Karalystė referendume pritars tolesnei narystei Europos Sąjungoje. Dabar buvo tikėtasi panašaus rinkoms palankaus rezultato – H. Clinton pergalės. Ir panašu, kad rinkos ir vėl galėjo visiškai suklysti“, – pareiškė valiutos prekybos įmonės OANDA vyresnysis rinkų analitikas Craigas Erlamas (Kregas Erlamas).

Pigo nafta

D. Trumpui artėjant prie JAV prezidento posto, naftos kainos trečiadienio ryte sparčiai smuko.

Sausio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ smuko 3,3 proc. iki 44,56 JAV dolerio už barelį.

O gruodžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumažėjo 3,65 proc. iki 43,37 JAV dolerio už barelį.

Manoma, kad D. Trumpo pergalė JAV ekonomikai gali būti nenaudinga ir naftos paklausa gali sumažėti.

D. Trumpas yra pažadėjęs užsienio politikoje laikytis protekcionistinės pozicijos, o tai gali išprovokuoti naujus prekybinius karus, be kita ko, su Kinija, ir pakirsti „juodojo aukso“ paklausą.

Naftos rinkos žinios taip pat iš esmės yra neigiamos.

Amerikos naftos instituto skaičiavimais, JAV komercinės „juodojo aukso“ atsargos per praėjusią savaitę padidėjo daugiau kaip 4 mln. barelių.

Tuo tarpu Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) didina gavybą. „ S&P Global Platts“ duomenimis, kartelio gavyba spalį viršijo 33,5 mln. barelių per dieną. Vien Nigerija ir Libija per paskutinius du mėnesius gavybą padidino 500 tūkst. barelių per dieną.

Pagal rugsėjį pasiektą susitarimą OPEC šalys bendrą gavybą norėjo sumažinti iki 32,5–33 mln. barelių per dieną, t. y. 200–700 tūkst. barelių per dieną, palyginti su rugpjūčio gavybos lygiu. Tačiau, kaip matyti iš spalio mėnesio rodiklių, dabar gavybos sumažinimas turi būti bent 300 tūkst. barelių per dieną didesnis.

Tanklaivių judėjimą sekančios „ClipperData“ duomenys rodo, kad naftos gabenimo jūra apimtys spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo beveik 13 procentų. Tai, be kita ko, yra vienas iš veiksnių, skatinančių JAV „juodojo aukso“ atsargų, kurios jau yra beveik rekordinės, augimą.

JAV energetikos informacijos administracija antradienį pranešė, kad naftos gavyba JAV šiemet sudarys vidutiniškai 8,84 mln. barelių per dieną, o ateityje – 8,73 mln. barelių per dieną. Ankstesnės jos prognozės buvo mažesnės – atitinkamai 8,73 mln. ir 8,59 mln. barelių per dieną.

Pernai JAV gavyba siekė 9,4 mln. barelių per dieną, tačiau gavybos šalyje sumažėjimas, kaip paaiškėjo, buvo mažesnis negu tikėtasi.

JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ atliktos 14 investicinių bankų apklausos duomenimis, esant didelei ir net augančiai pasiūlai, naftos kainos 2017 metais laikysis žemiau 60 JAV dolerių už barelį kartelės. Dar visai neseniai buvo prognozuota, kad „juodasis auksas“ kitąmet vidutiniškai kainuos daugiau kaip 70 JAV dolerių už barelį.