Turtinė atskirtis Vokietijoje yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Vokietijos ekonomikos tyrimų institutas DIW. Vokiečiai iš viso asmeninio turto turi 6,3 mlrd. eurų. Jei šis būtų išskirstytas po lygiai, kiekvienam tektų po 83 tūkst. eurų.

Iš tikrųjų 1 proc. turtingiausių vokiečių turi privataus turto bent už 800 tūkst. eurų, o kas penktas neturi jokio turto ir gyvena, kaip gražiai sakoma, iš rankos į burną. 7 proc. Vokietijos gyventojų iš tikrųjų prasiskolinę. Jeigu jie ir turi kokio turto, jis tedengia turimas skolas.

Nuotraukoje - turtingiausia Vokietijos moteris Susanne Klatten.

Vakarų vokiečiai yra 2,3 karto turtingesni už rytų vokiečius. Vyrai – penktadaliu turtingesni už moteris, bevaikiai – už turinčius vaikų. Skirtumui tarp turtingųjų ir neturinčiųjų matuoti yra skirtas Gini koeficientas, kurio nulinė išraiška galėtų reikšti absoliučią turtinę lygybę, o vienetas – absoliučią nelygybę.

Vokietijos Gini koeficientas yra lygus 0,78 proc. ir yra blogiausias ES. Galima palyginti – Prancūzijos Gini koeficientas yra 0,68 proc. ir daugmaž atitinka Europos vidurkį.

ES pirmūnė: antrus metus iš eilės subalansuotas biudžetas

Vokietija yra vienintelė ES valstybė, kuriai jau antrus metus iš eilės pavyko pasiekti subalansuotą biudžetą. 2012 metais šalies biudžeto perteklius sudarė 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ paskelbtais duomenimis, valstybės finansinis perteklius 2013 metais sudarė 300 mln. eurų. Šis perteklius iš tikrųjų nėra didelis. Jis iš tiesų reiškia tiesiog subalansuotą biudžetą.

Svarbiausias rodiklis – eksporto ir importo balansas

Vokietijos federalinė statistikos agentūra „Destatis“ patvirtino savo anksčiau paskelbtus preliminarius duomenis apie ekonomikos augimą praėjusių metų paskutinį ketvirtį. Šalies ūkis, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, plėtėsi 0,4 proc.

Ekonomikos augimą labiausiai skatino užsienio prekyba, kuri minėtu laikotarpiu sudarė 1,1 proc. šalies BVP augimo.

Tiesa, silpna paklausa Vokietijos vidaus rinkoje sumažino BVP augimą 0,7 proc. Todėl šalies ekonomikai svarbiausiu rodikliu tapo eksporto ir importo balansas, nurodo statistikos tarnyba.

Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į sumažėjusį pirkėjų aktyvumą praėjusių metų pabaigoje, tačiau tikisi, kad paklausa vidaus rinkoje atsigaus. Nedarbo lygis Vokietijoje išlieka stabiliai žemas. Paskutiniais duomenimis, viso labo 5,2 proc.

Gyventojų pajamos auga, o nedidelis infliacijos lygis stiprina ekonominį pasitikėjimą. Todėl 2014-aisiais laukiama, kad namų ūkių išlaidos turėtų didėti.

Prognozė: Vokietijos BVP augs 1,8 proc.

Vokietijos vyriausybė taip pat prognozuoja, kad BVP šiemet išaugs 1,8 proc., o šalies ekonomikos augimą nulemsianti vidaus paklausa, kuri netgi būsianti pakankamai stiprus variklis ir tuo atveju, jei užsienio prekyba išliktų vangi. Tačiau tarp apžvalgininkų yra ir dvejojančių, kad anksčiau minėtos prognozės galėtų būti šiek tiek per optimistiškos, nes, kaip pranešė šalies statistikos tarnyba, realusis darbo užmokestis pernai smuko pirmą kartą per praėjusius ketverius metus.

Pasak tarnybos, darbo užmokestis augo 1,3 proc., o vartojimo kainos padidėjo 1,5 proc. Esamas 0,2 proc. skirtumas tarp šių dviejų skaičių ir rodo, kad realusis darbo užmokestis iš tikrųjų smuko.

Autobusų kainos nesikandžioja

Nuo 2013 metų pradžios buvo pagaliau panaikintas gerų 70 metų galiojęs draudimas steigti geležinkeliui konkuruojančias susisiekimo linijas autobusais.

Trečiadienį federalinė susisiekimo ministerija paskelbė pirmųjų susisiekimo liberalizavimo metų rezultatus. Jos duomenimis, autobuso linijų skaičius išaugo nuo 86 2012 metų pabaigoje iki 221 dabar, t. y. gerus 2,5 karto.

Keleiviai pagaliau gali rinktis kelionę autobusu ne tik užuot keliavę asmeniniu automobiliu, bet ir rinkęsi traukinį, kuriuo keliauti Vokietijoje palyginti brangu.

Naujoje susisiekimo rinkoje kol kas vyksta stipri konkurencija tarp paslaugų teikėjų, o tai reiškia, kad kelionių autobusais kainos kol kas yra tikrai labai žemos.