Galbūt vienos imigrantės iš Lietuvos istorija, kurią aprašė populiarus Didžiojoje Britanijoje dienraštis „The Sun“, supykdė britų politikus? Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad niekas duonos už dyką jo šalyje nebeduos.

Solidžios pašalpos?

„The Sun“ šių metų pradžioje išspausdino straipsnį. Jo herojė – Lietuvos pilietė Natalija Belova. Moteris gyvena ir vargo nemato, nes kasmet gauna tūkstančių svarų pašalpas.

„The Sun“ trimitavo, kad britų mokesčių mokėtojai apmoka bene visas Natalijos sąskaitas, net atostogas.

Pasak leidinio, Lietuvos pilietė gauna iš valstybės 14,5 tūkst. svarų sterlingų (daugiau nei 60 tūkst. litų) per metus. Maža to, pati herojė iš Lietuvos leidinio žurnalistams atviravo, kad britų mokesčių mokėtojai jai ir jos dukrai „suteikia gerą gyvenimą“.

„Manau, kad jie turėtų padėti mokėti už privačias aukles, o ne vien už vaikų darželį“, – pasakojo Natalija.

Premjero perspėjimas

Žinoma, sunku pasakyti, ar britų politikai ir pats premjeras šią publikaciją skaitė, tačiau paprastų britų reakcija buvo tulžinga.

Juolab kad šalis yra priversta taupyti visų atžvilgiu.

Visgi pirmadienį britų premjeras D.Cameronas rėžė iš peties.

„Imigrantai iš Rytų Europos, Bulgarijos ir Rumunijos negaus jokių pašalpų, jei atvyks į Didžiąją Britaniją ieškoti lengvo gyvenimo“, – dėstė britų vyriausybės galva.

Maža to, imigrantams nebus leidžiama naudotis sveikatos apsaugos, socialinio būsto ir kitomis socialinės programomis, jei jie veltėdžiaus.

„Aš vertinu imigracijos naudą, tačiau kartu tikiu, kad imigracija turi būti tinkamai kontroliuojama. Be kontrolės bendruomenės pasitikėjimas menksta, ištekliai eikvojami ir taip imigrantų nauda pamirštama“, – kalbėjo D.Cameronas.

Premjeras atskleidė, jog nuo kitų metų nė vienas imigrantas iš ES valstybės negaus nė skatiko, jei po šešių mėnesių neįrodys, kad aktyviai ieško darbo ar gavo darbo pasiūlymą.

Britams taip pat bus suteikiama pirmenybė gauti socialinį būstą, o imigrantams socialinio būsto teks palūkėti, gal net kelerius metus.

Taip pat D.Cameronas kalbėjo apie sveikatos apsaugos sistemą – žadėjo, jog Didžioji Britanija nebus „sveikatos turizmo“ sostinė.

Planuojamos reformos galios Europos ekonominei erdvei priklausančioms valstybėms – t. y. 27 ES šalims ir Norvegijai, Islandijai bei Lichtenšteinui.

„Vidutinis imigrantų skaičius turi smarkiai sumažėti – nuo šimtų tūkstančių per metus iki dešimčių tūkstančių, – kalbėjo D.Cameronas ir pridūrė, kad būti nelegaliu imigrantu Didžiojoje Britanijoje – per lengva. – Negalime kurti “kas nors už nieką„ kultūros. Naujieji imigrantai neturėtų manyti, kad atvyksta į namus.“

Kritiški komentarai

Tačiau kritikai pareiškė, kad Dauningo gatvės perspėjimai imigrantams – „dūmų uždanga“.

Pasak jų, premjero pažadai vargu ar sumažins potencialią imigracijos bangą, ypač iš Bulgarijos ir Rumunijos.

Beje, Bulgarijai ir Rumunijai neseniai teko kovoti dėl vietos Šengeno erdvėje, kai Vokietija pareiškė, kad abi šalys neatliko visų namų darbų, todėl blokuos jų prisijungimą.

Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos vadovas Nigelas Farage’as, kaip įprasta, liejo tulžį. Pasak jo, Dauningo gatvė nieko nedaro, kad sumažintų imigrantų iš ES antplūdį.

„Tai – dūmai ir veidrodžių karalystė. Vienintelis būdas sustabdyti imigraciją iš ES ir apsaugoti Didžiosios Britanijos socialinės apsaugos sistemą – išstoti iš ES“, – dėstė N.Farage’as.

Bulgarijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Konstantinas Dimitrovas tvirtino, kad nustatyti sąlygas jo tėvynainiams, kurie galbūt emigruos, yra neracionalu, nes daugelis bulgarų, kurie ieškojo darbo Didžiojoje Britanijoje, jį seniai rado.

„Priešingai nei jūs, vadinantys savo sistemą labai atvira imigrantams, Bulgarijoje žmonės ją vertina kaip labai griežtą. Laimė, bulgarai nemėgsta fiktyvių santuokų. Nemanau, kad verta nerimauti dėl to, jog Didžiąją Britaniją užplūs nepageidaujami bulgarai“, – per interviu BBC sakė diplomatas.

Lietuviai mėgsta Didžiąją Britaniją

Remiantis surašymo duomenimis, 2011 m. kovą Anglijoje gyveno 95 730 Lietuvoje gimusių žmonių, Jungtinės Karalystės sostinėje Londone – 39 817. Daugiausia Lietuvos piliečių į Didžiąją Britaniją išvyko Lietuvai prisijungus prie ES 2004 m. Lietuviai sudaro apie 0,2 proc. Anglijos bei Velso gyventojų ir 0,5 proc. Londono gyventojų. Iš Anglijos grafysčių daugiausia lietuvių gyvena rytuose esančiame Linkolnšyre. Šioje grafystėje surašymo metu gyveno 4322 lietuviai. Kiek piečiau esančioje Norfolko grafystėje buvo 4079 lietuviai. Velse gyveno 1353 lietuviai.

Komentaras

Vladas Gaidys

Sociologas

Lietuviai į Didžiąją Britaniją dažniausiai vyksta uždarbiauti, o ne mėgautis pašalpomis. Galbūt didesnė problema britams yra tokių šalių kaip Pakistanas ar Bangladešas gyventojai, kurie sudaro didžiąją dalį nekvalifikuotos ir, sakyčiau, ne itin disciplinuotos darbo jėgos. Kitas aspektas – Jungtinė Karalystė, kalbant demografiškai, sensta. Natūralu, jog darbuotojai britams yra objektyviai reikalingi. Ypač kvalifikuoti žmonės, kurių nereikia ruošti. Manau, lietuviai dažniausiai yra kvalifikuoti, disciplinuoti ir darbštūs. Kad ir ką sakytų D.Cameronas, tos objektyvios priežastys labai svarbios. Tikrai sunku įsivaizduoti, kad lietuvius kas imtųsi varyti iš Jungtinės Karalystės. Kodėl britams kliūva Rytų Europos gyventojai, sunku pasakyti. Galbūt politikai bijo būti apšaukti rasistais. Juk jei lietuvį apšauksi ar lenką, regis, nebūsi apkaltintas rasistu. Tai tarsi gero tono ženklas.