Naujas terminas – kitąmet
Izraelyje gyvenantys arabai spalio 27 d. galės savo balsus atiduoti už žydų partijas arba už savas, arabiškas, – „Ra’am“ ir Jungtinį sąrašą. Tačiau kitapus apsauginės Vakarų Kranto sienos gyvenantys jų tautiečiai nuo 2006-ųjų veltui laukia galimybės turėti savo atstovus Palestinos įstatymų leidžiamojoje taryboje.
Praėjusį savaitgalį Palestinos autonomijos administracijos prezidentas paskelbė dar kartą nukeliantis lapkritį turėjusius vykti rinkimus. Tokį sprendimą jis priėmė nebe pirmą kartą: 90-metis M. Abbasas neturėdamas tėvynainių mandato valdo jau nuo 2009 m.
Prancūzijos, Kanados, Didžiosios Britanijos ir Australijos, kurios pernai pripažino Palestiną, užsienio reikalų ministrai bendru pareiškimu išsakė apgailestavimą dėl tokio M. Abbaso sprendimo. Palestinos valstybingumo pripažinimą jos siejo su reikalavimu reformuoti Autonomijos administraciją ir M. Abbaso įsipareigojimu surengti demokratinius rinkimus. Dešimtmečius Vakarai finansuoja valstybės kūrimo projektą Vakarų Krante ir Gazos Ruože, kurio sėkmės perspektyvos menkos.
Sprendimą nukelti balsavimą M. Abbasas aiškino tuo, esą šiuo metu nėra sąlygų surengti rinkimus laikantis nustatytos tvarkos. Tačiau jis turi ir kitų priežasčių.
2021 m. jis taip pat paskutinę akimirką atidėjo rinkimus, kuriuos buvo privalu surengti dar 2009-aisiais. Tuomet M. Abbasas taip pat kaltino Izraelio valdžią, esą ši neleidžianti tinkamai surengti balsavimo Jeruzalėje. Ir tada, ir dabar izraeliečiai šiuos kaltinimus atmetė.
Apžvalgininkai sutinka: sąlygos palestiniečių teritorijose nėra idealios rinkimams. Visiškai karo nuniokotame Gazos Ruože valdžia pasidalijusi tarp „Hamas“ likučių ir Izraelio kariuomenės. Okupuotame Vakarų Krante naujakuriai savo išpuoliais kelia baimę ir siaubą. Tačiau rengti rinkimus nepalanku ir pačiam M. Abbasui bei jo partijai „Fatah“.
Postai ir pinigai
Dėl solidaus amžiaus M. Abbasas negalės ilgai eiti politinio palestiniečių lyderio pareigų. Dabar dėl jo posto varžosi įtakingi „Fatah“ veikėjai, tokie kaip Husseinas al-Sheikhas ar buvęs saugumo vadovas Jibrilis Rajubas. Tačiau, regis, savo tėvą pakeisti nori ir M. Abbaso sūnus Yasseris.
Paramos teikėjai iš Europos ir Persijos įlankos valstybių ne kartą bandė daryti spaudimą M. Abbasui ir jo aplinkai, tikėdamiesi priversti imtis administracijos reformų. Tačiau iki šiol jokių pokyčių neįvyko. Tai kelia ir didelį palestiniečių nepasitenkinimą. Ramaloje įsikūrusio apklausų instituto PCPSR duomenimis, šiandien „Fatah“ surinktų vos 24 proc. balsų. Nepopuliarus ir pats M. Abbasas. Jei prezidento rinkimai vyktų dabar, jį aplenktų Izraelio kalėjime kalintis Marwanas Barghouti ir „Hamas“ vadovas Khalilas al-Hayya.
2018 m. jis paleido tuomet praktiškai neveiksnų parlamentą, atsisakė rengti rinkimus ir nuo tada valdo autokratiškai.
Tokie rezultatai M. Abbasui skamba kaip įspėjimas. Juk per paskutinius parlamento rinkimus 2006 m. jo laukė nemaloni staigmena: islamistinis „Hamas“ judėjimas triuškinamai laimėjo rinkimus. Tuomet po trumpo pilietinio karo su „Hamas“ atstovais per langus mėtomais „Fatah“ politikais palestiniečių teritorija buvo padalyta į dvi dalis: Gazos Ruože įsitvirtino teroristinė „Hamas“, o Vakarų Krante – M. Abbaso diktatūra. 2018 m. jis paleido tuomet praktiškai neveiksnų parlamentą, atsisakė rengti rinkimus ir nuo tada valdo autokratiškai.
Nepaisant to, milijardais dolerių skaičiuojama parama toliau plaukė į Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą. „Fatah“ veikėjai šiuos pinigus naudojo ir asmeniniam praturtėjimui, o „Hamas“ atveju jos buvo naudojamos pasirengti karui. Dar 2013 m. ES ataskaitoje nustatyta, kad ES mokėjo atlyginimus palestiniečių pareigūnams, kurie niekada neatvykdavo į darbą. Nors daugiau kaip 80 proc. palestiniečių mano, kad Palestinos autonomijos administracija yra korumpuota, europiečių pinigų srautas nesustojo.
Nuotaikos neaiškios
„Hamas“, prieš du dešimtmečius pademonstravusi savo išskirtinius gebėjimus uzurpuoti valdžią, šiandien yra savo pačios šešėlis. Organizacijos lyderis iš Gazos Ruožo Yahya Sinwaras 2023 m. spalio 7-osios teroro išpuoliu išprovokavo savižudišką karą su Izraeliu ir užtraukė Gazai mirtį bei griovimus.
Apklausos rodo, kad šiandien 24 proc. palestiniečių balsuotų už „Hamas“. Prieš dešimt mėnesių tokių buvo 35 proc. Organizacija taip susilpnėjo, kad artėjantiems rinkimams net susivienijo su vienu aršiausių savo priešų – buvusiu M. Abbaso saugumo vadovu, šiandien JAE gyvenančius Mohammedu Dahlanu.
Ekspertų teigimu, šio naujojo politinio fronto M. Abbasas veikiausiai bijo ne mažiau nei M. Barghouti. Šis 2002 m. Izraelio suimtas buvęs „Fatah“ veikėjas, už dalyvavimą teroro išpuoliuose nuteistas kalėti iki gyvos galvos, palestiniečiams atrodo sąžininga alternatyva kitiems politikams. Tačiau kokių politinių pažiūrų jis iš tikrųjų laikosi, nežinia. Be to, neaišku, ar izraeliečiai apskritai pripažintų M. Barghouti pergalę, o 67 metų politiko sveikatos būklė taip pat nėra pati geriausia.
Tai, kad balsavimas vis atidedamas, negali nenuvilti palestiniečių. 60 proc. balso teisę turinčių palestiniečių tai būtų pirmieji rinkimai: tokia dalis jų yra jaunesni nei 38-erių. Tačiau kaip jie balsuotų, sunku prognozuoti.
2023 m. rugsėjį atlikta apklausa rodė, kad 37 proc. žmonių tikėjo, jog „ginkluotas pasipriešinimas“ gali padėti pasiekti užsibrėžtus tikslus, dabar šis skaičius sumažėjo iki maždaug 13 proc. Jeruzalės žiniasklaidos ir komunikacijos centro apklausa rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog geriausias būdas judėti į priekį – taikios derybos. Kita vertus, apie 60 proc. jų niekuo nepasitiki.
Vakarų demokratijos neįdiegs
M. Abbaso sudarytas komitetas šiemet pristatė naujos Palestinos Konstitucijos projektą. Jame numatyta demokratinė valstybė, grindžiama šariato principais, kurioje islamas būtų valstybinė religija, o arabų kalba – vienintelė oficiali kalba. Krikščionys ir jų šventovės turėtų būti „gerbiami“. Apie žydus, kurie šiuo metu sudaro maždaug 20 proc. Vakarų Kranto gyventojų, ir jų istorines šventoves,ž neužsimenama.
Priešingai nei buvo žadėta anksčiau, Palestinos vadovybė ir toliau ketina mokėti išlaikymo išmokas už terorizmą nuteistiems asmenims. Kai 2018 m. šie skaičiai paskutinį kartą buvo paskelbti, „kankiniams“ buvo skirta 350 mln. JAV dolerių – apie 7 proc. biudžeto. Tiesa, 2025 m. M. Abbasas nurodė šias išlaidas panaikinti, tačiau, Vašingtono ir Jeruzalės teigimu, pinigai ir toliau mokami, tik kitu pavadinimu. Konstitucijos projekte taip pat teigiama, kad ir toliau bus rūpinamasi kaliniais ir jų šeimomis.
(be temos)