Europos Komisija praėjusią savaitę pasiūlė devintąjį sankcijų Maskvai paketą, kuriame numatyta į „juodąjį“ sąrašą įtraukti „beveik 200“ fizinių ir juridinių asmenų, nustatyti sankcijas trims bankams, apriboti investicijas kasybos sektoriuje ir uždrausti daugiau rusiškos televizijos kanalų.
Rusijai toliau rengiant smūgius Ukrainai, Komisija taip pat siūlė uždrausti dronų variklių tiekimą Rusijai ir Iranui, kuris Kremliui yra patiekęs bepiločių orlaivių, naudojamų per Maskvos rengiamus puolimus.
Sankcijų paketo patvirtinimas buvo įstrigęs, kai keletas pakrantės valstybių, įskaitant Belgiją ir Nyderlandus, paprašė nustatyti Rusijos trąšų gamintojams anksčiau paskelbtų sankcijų išimčių, kurias Lietuva ir Lenkija pavadino nepriimtinomis.
Pareigūnai vėlai ketvirtadienį pranešė, kad Briuselyje surengto bloko lyderių aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose buvo pasiektas kompromisinis susitarimas, o sankcijos bus oficialiai patvirtintos penktadienį.
„Ambasadoriai iš principo sutarė dėl sankcijų Rusijai paketo, kuris yra ES Ukrainai toliau teikiamos paramos dalis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujanti Čekija.
Diplomatai pareiškė, jog po ginčų kai kurios išimtys, susijusios su „aprūpinimo maistu saugumu ir trąšomis“, buvo patvirtintos kaip susitarimo dalis.
Prieš tai, kai buvo pasiektas susitarimas, Ukrainos diplomatijos vadovas supeikė bandymus sušvelninti kurias nors iš Maskvai jau nustatytų sankcijų.
„Bandymai Rusijos oligarchams ir bendrovėms leisti nukrypti nuo jau nustatytų ES sankcijų suduoda smūgį visai sankcijų tvarkai“, – tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Mes griežtai tam nepritariame ir dėkojame ES narėms, kurios laikosi tokios pat nuomonės.“
Nuo tada, kai Rusija vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, ES jau priėmė aštuonis precedento neturinčių sankcijų Rusijai paketus, pagal kuriuos, be kita ko, nusitaikė į svarbų Rusijos naftos eksportą.
Tačiau diplomatai yra įspėję, kad, karui tęsiantis jau beveik dešimt mėnesių, blokui lieka vis mažiau būdų daryti spaudimą Rusijos ekonomikai.
Praėjusią savaitę ES kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partneriais pradėjo taikyti priemones, kuriomis siekiama apriboti pasaulio rinkoje parduodamos rusiškos naftos kainą ir taip sumažinti Maskvos karo mašinos finansavimą.
Taip pat įsigaliojo ES draudimas iš Rusijos importuoti jūrų transportu gabenamą naftą, dėl kurio buvo sutarta anksčiau šiais metais.
Tačiau blokas vis nesitaiko į rusiškas dujas, nes baiminasi, kad tai galėtų dar pakurstyti energijos kainų kilimą. Taip pat iki šiol vengiama sankcijų sektoriams, kurie yra svarbūs atskiroms valstybėms narėms, pavyzdžiui, deimantų sektoriui.
