Narystės katalizatorius

Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą pernakt pakeitė ir kaimyninės Moldovos situaciją. 2,5 mln. gyventojų turinti šalis susidūrė su realia galimybe tapti kitu Kremliaus taikiniu po Ukrainos. Nors ir nesiriboja su Rusija, jei šiai pavyktų užimti Odesą, iki separatistinio Padniestrės regiono liktų tik geras pusšimtis kilometrų.

Nepaisant skepsio dėl Padniestrėje dislokuotų seniai nerotuotų Rusijos pajėgų lojalumo Maskvai, pirmaisiais karo mėnesiais tokia tikimybė atrodė reali, tačiau šiandien situacija kitokia. Rusija yra įklimpusi Ukrainos fronte, o dėl Kremliaus agresijos pasikeitusi saugumo situacija Europoje tapo Moldovos politinės integracijos į ES katalizatoriumi.

2022 m. birželį šaliai buvo suteiktas kandidatės į ES statusas, ES atsuko finansinės pagalbos Kišiniovui čiaupus. Praėjusią savaitę ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie rekordinį 1,8 mlrd. eurų pagalbos paketą. Nuo 2025 iki 2027 m. šiuos pinigus gausianti Moldova galės finansuoti daugelį projektų, įskaitant mokyklų atnaujinimą, dviejų naujų ligoninių statybą, kelių gerinimą ir investicijas į elektros linijas prijungiant Moldovą prie Europos tinklo.

Šie materialūs argumentai – didelis ramstis M. Sandu. 2020 m. prezidento rinkimų kampanijoje ji daugiau akcentavo kovą su korupcija, šiandien darbo patirties Pasaulio banke turinti ekonomistė simbolizuoja Moldovos europietišką kelią.

Be to, pašalinta svarbi kliūtis kelyje į ES – narystės klausimas atsietas nuo Padniestrės problemos, tad Moldova gali sutelkti dėmesį į teismų, ekonomikos ir švietimo reformas. 2025 m. sausio 1 d. Ukraina nustos tiekti rusiškas dujas Padniestrei. Vadinasi, regionas taps visiškai priklausomas nuo Kišiniovo ir po daugiau nei 30 metų pavojingų separatistinių žaidimų bus priverstas pradėti reintegracijos procesą.

Pirmojo turo reikšmė

Referendume Moldovos rinkėjų bus klausiama, ar nuostata apie šalies narystę ES turi būti įrašyta Konstitucijoje. Referendume turi dalyvauti ne mažiau kaip 33 proc. rinkėjų.

Nepaisant skepsio dėl Padniestrėje dislokuotų seniai nerotuotų Rusijos pajėgų lojalumo Maskvai, pirmaisiais karo mėnesiais tokia tikimybė atrodė reali, tačiau šiandien situacija kitokia.

Jei Moldovos piliečiai balsuos už stojimą į ES, Konstitucijos preambulėje bus minimas Moldovos europinis identitetas ir jos europinio raidos kelio negrįžtamumas. Be to, Konstitucijoje atsiras atskiras straipsnis „Europinė integracija“, kuriame bus nurodyta, kad Moldova prisijungia prie ES steigimo sutarčių ir ES steigimo sutartis keičiančių aktų. Kai prie šių sutarčių ir aktų bus prisijungta, jie turės viršenybę prieš nacionalinius įstatymus.

2020 m. pirmą kartą prezidente išrinkta M. Sandu varžosi su vienuolika oponentų. Naujausios apklausos rodo, kad už ją pasirengę balsuoti 36 proc. rinkėjų.

Antroje vietoje – buvęs generalinis prokuroras Aleksandras Stoianoglas su 10 proc. 2021 m. dėl kaltinimų korupcija suimtą kandidatą remia prorusiška socialistų partija. Maskvos kryptimi žvelgia ir likę du pretendentai: verslininkas Renato Usatii ir buvusi autonominio Gagauzijos regiono gubernatorė Irina Vlah.

Apklausose neatspindima Moldovos diasporos, kuri sudaro apie 10 proc. rinkėjų ir paprastai yra proeuropietiškai nusiteikusi, nuomonė. Tačiau jei M. Sandu nepavyktų laimėti pirmame ture, laimėti antrame jai būtų sunkiau, nes prorusiški kandidatai neabejotinai susivienytų.

Nutraukia pavojingus ryšius

Nors prorusiškų kandidatų trijulė kategoriškai nepasisako prieš šalies integraciją į ES, tačiau skatina abejones dėl narystės, referendumą vadina prezidentės rinkimų kampanijos dalimi ir kalba apie strateginės partnerystės su Rusija svarbą. Pastarasis argumentas randa atgarsį tik Gaguzijoje ir kai kuriuose miestuose šalies šiaurėje.

Dėl ES finansinės pagalbos Moldova nuo 2023 m. nebėra priklausoma nuo rusiškų dujų – vieno svarbiausių dalykų, kuriuo Maskva dešimtmečiais manipuliavo darydama įtaką šios šalies politikai ir visuomenės nuotaikoms.

Balandį pradėta tiesti nauja elektros liniją, sujungsiati Kišiniovą su kaimynine Rumunija. Pasaulio banko finansuojamas projektas leis Moldovai atsikratyti priklausomybės nuo Padniestrės regione esančios elektrinės, iš kurios likusi Moldova gauna 70 proc. reikalingos elektros energijos. Beveik 160 km ilgio elektros liniją tikimasi nutiesti iki 2025-ųjų pabaigos.

Naujos Kremliaus priemonės

Neutralizuojamus Rusijos naudotus ekonominio karo įrankius pakeitė hibridinio karo priemonės.

Vienas šios kampanijos organizatorių – verslininkas Ilanas Šoras, nuo pernai balandžio įtrauktas į asmenų, kuriems ES taiko sankcijas, sąrašą. Už 1 mlrd. eurų vagystę iš Moldovos bankų 2014 m. atsakingas veikėjas buvo nuteistas kalėti, tačiau 2019-aisiais pabėgo iš šalies: iš pradžių – į Izraelį, vėliau – į Rusiją. Kai Moldovoje buvo uždraustos jo finansuojamos partijos, jis ėmė investuoti į informacinį karą.

Balandį jis paskelbė su kitais prorusiškais aktyvistais sudaręs politinę koaliciją „Pergalė“. Tačiau Moldovos rinkimų komisija atsisakė registruoti „Pergalę“ prezidento rinkimams ir referendumui, motyvuodama, kad blokas neatitinka kai kurių reikalavimų.

Moldovos socialiniuose tinkluose pilna absurdiškų melagienų apie būsimą narystę ES. Tiesa, hibridinio fronto smogikams reikia labai stengtis: ES dirba šimtai tūkstančių moldavų, savo giminaičiams siunčiančių ne tik pinigų, bet ir žinių apie tikrąją situaciją Vakaruose.

Spalio pradžioje pranešta apie demaskuotą rekordinio masto projektą bandant padaryti poveikį balsavimui. Šalies policija surengė reidus 25 vietose, išsiaiškinusi, kad Moldovos piliečiams iš Rusijos buvo pervesta mažiausiai 15 mln. JAV dolerių.

Pasak policijos vadovo Viorelio Cernauteanu, į balsų pirkimo schemą gali būti įtraukta daugiau nei 100 tūkst. balsavimo teisę turinčių žmonių.

Pinigus į šalį, turinčią 2,6 mln. gyventojų, pervedė žmonės, susiję su I. Šoru. Su jo organizacija susiję žmonės užverbavo 70 tūkst. bendraminčių, kad už pinigus balsuotų už konkretų kandidatą. Rinkėjams taip pat buvo liepta balsuoti prieš narystę ES.

Moldovos policija konfiskavo apie 1 mln. dolerių iš žmonių, grįžusių iš balandį vykusio susitikimo, vadino tai neteisėtu politiniu finansavimu.

Dėl siekių destabilizuoti padėtį Moldovoje, ES pirmadienį įvedė sankcijas (tarp kurių – turto įšaldymas ir draudimas keliauti) penkiems asmenims ir prorusiškai grupei. Gaguzijos gubernatorę Jevgeniją Gutul ES kaltina „separatizmo skatinimu“ ir „bandymu nuversti konstitucinę santvarką“. Sankcijų sulaukė ir Rusijoje įsikūrusi nevyriausybinė asociacija „Eurazija“, propaguojanti Rusijos interesus užsienyje, ir jos direktorė, įkūrėja Nelli Parutenko.

Birželį JAV, Didžioji Britanija ir Kanada perspėjo apie Rusijos „sąmokslą“ paveikti Moldovos prezidento rinkimus ir „kurstyti protestus“, jei prorusiškam kandidatui nepavyks laimėti.