„Taisyklės negali trukdyti mūsų atsakui į pandemiją, ir lygiai taip pat jos neturėtų trukdyti mums daryti visas būtinas investicijas“, –  rašoma abiejų lyderių bendrame straipsnyje, paskelbtame dienraščio „Financial Times“ interneto svetainėje.

E. Macronas gruodžio 9 dieną sakė, kad kitą mėnesį Prancūzijai perėmus pirmininkavimą ES vienas jo prioritetų bus vadinamųjų Mastrichto kriterijų reforma.

Pasak jo, dabartinė tvarka, pagal kurią valstybių narių metinis biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP), yra pasenusi.

Palaikomas savo Italijos kolegos ketvirtadienį E. Macronas pakartojo šią savo poziciją, kreipdamasis į parlamentarus, kurie reiškė abejonių balsuojant dėl ekonomikos atgaivinimo po pandemijos biudžeto priėmimo.

Vokietijos naujasis kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) santūriau vertina galimą fiskalinių taisyklių reformą.

„Nekyla abejonių, kad turime sumažinti savo įsiskolinimo lygį. Tačiau negalime tikėtis, kad tai padarysime didindami mokesčius ar netvariai mažindami socialines išlaidas. Taip pat negalime stabdyti augimo neperspektyviu fiskaliniu koregavimu' , – rašoma E. Macrono ir M. Draghi straipsnyje.

„Mums reikia daugiau erdvės veiksmų laisvei, pakankamų pagrindinių išlaidų ateičiai, taip pat užtikrinti savo suverenitetą“, – tęsė jie.

„Fiskalinės taisyklės turėtų skatinti skolos augimą finansuojant investicijas, kurios neabejotinai naudingos ateities kartų gerovei ir ilgalaikiam augimui,  nes tokios biudžeto išlaidos iš tikrųjų ilgainiui prisideda prie skolos tvarumo“, – teigiama straipsnyje.

Remiantis Prancūzijos prezidento kanceliarija, Prancūzijos lyderis tikisi, kad neformalus ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas galės parengti „kiekybinę investicijų poreikių sąmatą“.

Taisyklės „turės atitinkamai keistis, įskaitant konkurencijos ir prekybos taisykles, taip pat Europos biudžeto taisykles... kurios turi būti pritaikytos prie šio meto iššūkių“, – sakoma pranešime.