Praėjusį mėnesį policijos pareigūnas, sustabdęs vieną automobilį, nušovė 17-metį Nahelį M. (Naelį M.). Šis incidentas sukėlė protestus, riaušes ir plėšikavimą, o daugelis kaltino vyriausybę, kad ji leido policijoje įsigalėti institucinio rasizmo kultūrai.

Kalbėdamas vyriausybės posėdyje kitą dieną po ministrų kabineto pertvarkymo, E. Macronas sakė, kad riaušės išryškino „tautos susiskaldymo, ryškaus pasidalijimo pavojų“.

Ministrams E. Macronas sakė, kad „reikia autoriteto ir pagarbos“.

„Turime pasimokyti iš to, kas įvyko, ir pateikti pagrįstus atsakymus“, – sakė jis.

E. Macronas sakė, kad ši užduotis nulems tolesnį vyriausybės darbą po vasaros atostogų.

Šie didžiausi nuo 2005 metų neramumai, krėtę Prancūzijos miestus, išprovokavo debatus apie teisėsaugą, imigraciją, rasizmą ir policijos brutalumą.

E. Macronas ketvirtadienį pertvarkė ministrų kabinetą, ir tai plačiai buvo įvertinta kaip siekis įveikti virtinę savo antrosios kadencijos krizių, įskaitant plataus masto protestus dėl pensinio amžiaus ilginimo.

Kelias savaites sklandė kalbos, kad pernai perrinktas prezidentas galėtų pakeisti premjerę Elisabeth Borne (Elizabet Born), bet pirmadienį jis pareiškė, kad ji lieka savo poste.

Pasak E. Macrono, šis pasirinkimas atspindi jo norą siekti „tęstinumo ir efektyvumo“.

Vyriausybės posėdyje E. Macronas taip pat sakė, kad Prancūzijai reikia atkurti tvirtą finansų pagrindą po to, kai dėl išlaidų ekonomikai palaikyti COVID-19 pandemijos metu ir energijos subsidijų namų ūkiams smarkiai išaugo deficitas ir skola.

„Po vasaros turėsime tam tikra prasme paruošti šalį griežtiems reikalavimams ir tvarkai viešųjų finansų srityje“, – sakė E. Macronas.

Tai, pasak jo, leistų Prancūzijai pradėti grąžinti skolą, toliau mažinti mokesčius ir protingai valdyti deficitą.

E. Macrono populiarumas išlieka nedidelis, bet po kone rekordinio sumažėjimo balandį ėmė didėti. Per liepos 5 dieną atliktą apklausą 31 proc. respondentų sakė, kad teigiamai vertina prezidentą.