Per dvi dienas apsilankęs Maskvoje, Kijeve ir Berlyne E. Macronas sugebėjo sugrąžinti Europai svarbų vaidmenį stengiantis išspręsti krizę, išsivysčiusią, kai Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė apie 130 tūkst. karių, galimai ruošdamasi įsiveržti į kaimyninę šalį.

Vis dėlto karo grėsmė išlieka reali.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), tvirtinantis, kad glaudžiai koordinuoja veiksmus su E. Macronu, tęs diplomatinės pastangas ateinančią aplankydamas Kijevą ir Maskvą.

„Mūsų uždaviniai paprasti. Pirmiausiai – išvengti karo. Taika ir stabilumas Europos žemyne yra vertybė, ir laikome savo pareiga daryti viską, kad ją išsaugotume“, – vėlai antradienį Berlyne sakė Prancūzijos lyderis po derybų su O. Scholzu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

Ne blefas

Visgi naujo Rusijos puolimo prieš Ukrainą tikimybė toli gražu nepašalinta. Prancūzijos prezidentui sunkiai sekėsi subalansuoti Vakarų pastangas apginti Ukrainos suverenitetą ir Maskvos keliamus saugumo reikalavimus.

Rusija reikalauja garantijų, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO ir kad Vakarų karinis aljansas sumažintų pajėgas ir aktyvumą savo rytiniame flange. Tuo metu Vakarai sako, kad kiekviena šalis savarankiškai sprendžia, prie kokių jėgų šlietis, o JAV pažadėjo sustiprinti savo kontingentus Rytų Europoje.

Ši priešprieša didina nuogąstavimus, kad gali kilti didelio masto konfliktas.

„Rusijos pajėgų telkimas neatrodo esantis blefas“, – sako Nigelas Gouldas-Daviesas (Naidželas Guldas-Deivisas), dirbantis Tarptautiniame strateginių studijų institute (IISS).

„Jeigu jie (E. Macronas ir O. Scholzas) arba lygiagrečios JAV pastangos nepakeis parametrų, karinis konfliktas vis labiau atrodo labiausiai tikėtina šios krizės baigtis“, – pabrėžė jis.

„Prieš jūsų valią“

Padėtį dar labiau komplikuoja faktas, kad E. Macronas netrukus turės susitelkti į balandžio 10-ąją prasidėsiančių Prancūzijos rinkimų kampaniją.

Dar vienas keblumas, iškilęs jo užsienio politikos darbotvarkei – svarstymai, ar prancūzų kariai turi išvesti iš kovos su džihadistais Malyje, pašlijus Paryžiaus santykiams su šios Vakarų Afrikos šalies valdančiąja chunta.

E. Macronas pirmadienį Kremliuje ilgiau kaip penkias valandas kalbėjosi su V. Putinu, bet šios derybos neatrodo suteikusios kokį nors proveržį. Stulbinamai ilgas stalas, prie kurio sėdėjo abu lyderiai, vaizdžiai simbolizavo atotrūkį tarp Rusijos ir Vakarų ir suteikė įkvėpimo daugybei interneto memų.

Po šių derybų V. Putinas pažėrė bauginamų perspėjimų. Rusijos lyderis pareiškė, jog jeigu Ukraina įstotų į NATO ir mėgintų susigrąžinti Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį, Europa „automatiškai“ būtų įtraukta į karinį konfliktą su Rusija.

Jis pabrėžė, kad Rusija yra pirmaujanti branduolinė galybė ir kai kuriose karinių technologijų srityse lenkia Vakarus.

„Laimėtojų nebus, o jūs būsite įtraukti į šį konfliktą prieš savo valią“, – perspėjo V. Putinas.

Europos „atsparumas“?

Trečiadienį paskelbti Europos užsienio ryšių tarybos (ECFR) atliktos apklausos rezultatai rodo, kad žmonės šešiose iš septynių didelių Europos Sąjungos valstybių gyventojai linkę manyti, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra tikėtinas. Išimtis buvo NATO nepriklausanti Suomija.

„Tolesnės savaitės taps testu, ar europiečiai gali pereiti nuo pasaulio, formuojamo minkštosios galios, prie pasaulio, formuojamo atsparumo“, – sakė šio tyrimo ataskaitos autoriai Ivanas Krastevas ir Markas Leonardas.

E. Macronui ir kitiems ES lyderiais taip pat gali spręsti transatlantinius nesutarimus, nes ne vien Vokietija, bet ir Prancūzija vengė paremti JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pažadą Rusijos invazijos Ukrainoje atveju padaryti galą kontroversiškam dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui.

„Europiečių interesai kitokie negu amerikiečių, ir privalome būti pajėgūs pasakyti tai savo sąjungininkams amerikiečiams kuo aiškiausiai“, – antradienį kalbėjo Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as (Briuno Le Meras).

Pasak jo, jeigu kiltų konfliktas, JAV „nepatirtų tokių pačių padarinių kaip europiečiai“, žinant didelę Europos priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių.

„Neišsprendžiama lygtis“

E. Macronas tvirtino užsitikrinęs V. Putino pažadą, kad padėtis nebus labiau eskaluojama. Tačiau nors jis aiškiai leido suprasti, kad į Rusijos saugumo reikalavimus turėtų būti įsiklausyta – „parodyti pagarbą Rusijai ir parodyti, kad suprantame jos traumas“ – Prancūzijos lyderio pasirinkimai yra riboti.

Pasipylus kritikai dėl jo kelionės į Maskvą, E. Macronas neigė kalbėjęs, kad galima išeitis galėtų būti Ukrainos „finliandizacija“, turint omenyje Suomijos neutralumą per Šaltąjį karą.

Vis dėlto šis terminas buvo minėtas Maskvos komentaruose po E. Macrono ir V. Putino derybų, ir tai supykdė kai kuriuos apžvalgininkus Vakaruose.

„Seni terminai retai tinka naujoms situacijoms. @EmmanuelMacron“, – per „Twitter“ parašė buvęs suomių premjeras Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas).

Trečiadienį dienraščio „Le Monde“ pirmojo puslapio antraštė konstatavo: „Ukrainos vieta NATO – Emmanuelio Macrono neišsprendžiama lygtis.“